Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

Rugsėjo 1-oji: ne šventė, o gyvas nervas (1)

2012 Rugsėjo 3d.

Dėl mažėjančio moksleivių skaičiaus, retinamo mokyklų tinklo šiais mokslo metais maždaug tūkstantis mokytojų liks be darbo.

 Rugsėjo 1-osios skambutis į darbą nepakvies ir devynerius metus Šiaulių Dubijos pagrindinėje mokykloje fizikos mokytoju dirbusio Vadimo Kamrazerio.

 Uždarant mokyklą išsaugoti darbo vietos vyrui nepadėjo nei 20 metų pedagoginio darbo patirtis, nei žinomumas visuomenėje. V.Kamrazeris – ne tik fizikas, bet ir legendinėse grupėse „Vairas“ bei „Vizitas“ grojęs muzikantas, kompozitorius. Be to, populiarios Šiaulių dramos teatro ir televizijos serialo „Moterys meluoja geriau“ aktorės Jūratės Budriūnaitės-Kamrazer vyras.

 Nuo šio rugsėjo Dubijos mokykla yra prijungiama prie Salduvės progimnazijos. Tik dalis iš 285 Dubijos mokinių pasirinko Salduvės progimnaziją, likusieji pasklis po kitas mokyklas.

 Darbas Salduvės progimnazijoje buvo pasiūlytas 16 Dubijos mokyklos mokytojų, viena mokytoja išėjo į „Juventos“ progimnaziją, likusieji 23 mokytojai neteko darbo ir gavo išeitines kompensacijas.

 V.Kamrazeris – vienas iš jų. „Salduvės“ progimnazijos direktorė pasiūlė trijų valandų per savaitę krūvį – šeštadalį etato. Man tai – lyg pasityčiojimas, bet gal tikrai visai nėra darbo“, – svarstė 54 metų vyras.

Išeitis – universalumas

 Apie tai, kad tikriausiai taps nereikalingas, V.Kamrazeris oficialiai sužinojo praėjusių mokslo metų pradžioje.
 „Dairiausi darbų, tačiau iš esmės suvokiau, kad fizikui Šiauliuose gauti visą darbo krūvį vienoje mokykloje – neįmanoma“, – darbo rinkos realijas nušvietė pašnekovas.

Be to, darbo paieškoms sukliudė ir užgriuvusios sveikatos problemos – sausį šiauliečiui atlikta rimta operacija, po kurios daugiau nei pusmetį jis buvo nedarbingas.

 „Operacijos metu buvo pajudinti peties nervai, tai atsiliepė visai rankai, pirštams, o muzikantui tai – didžiulė bėda. Tačiau dabar jau viskas gerai. Tiesą sakant, esant tokioms aplinkybėms, vis dar galėčiau naudotis socialinėmis garantijomis, tačiau uždariau biuletenį – subrendusiam vyrui, auginančiam 9 mėnesių dukrytę, nedirbti nesolidu“, – prisipažino V.Kamrazeris.

 Jis neneigia, kad, palyginti su bedarbiais likusiais kolegomis, jo padėtis nėra tragiška: „Mane gelbsti universalumas: galiu vesti ir muzikos pamokas, užsiėmimus būreliuose. 7 valandas per savaitę dirbu muzikos mokytoju Šiaulių Jaunimo mokykloje, todėl kol kas užsitikrinu bent minimalias pajamas.“

Pagalba ar tušti plepalai

 Į gyvenimą V.Kamrazeris stengiasi žvelgti optimistiškai, tačiau neslepia, kad darbo netekusiems pedagogams – sunkūs laikai. Jie atsiduria aklavietėje.

 Politikų kalbas apie pedagogų persikvalifikavimą šiaulietis vadina absurdu.  

„Tegul pademonstruoja savo pavyzdžiu, kaip 54-erių persikvalifikuoti iš mokytojo į kažką. Užsiiminėti demagogija galima, bet tegul pabando ir įrodo, kad tai įmanoma. Politikai atsisėda į patogų postą ir ima postringauti nesąmones. Ar jie žino, kad Dubijos mokyklos fizinio lavinimo mokytojas rado rėmėjų, kurie padėjo suremontuoti sporto salę? Žmogus tam paaukojo visą vasarą, o rudenį išgirdo, kad mokyklą uždarys. Tai – absoliutus žmogaus negerbimas“, – piktinosi V.Kamrazeris.

 Švietimo vadyba, anot jo, niekinė: „Aš niekaip nesugebu įžiūrėti tos mokyklų uždarymo ekonomijos. Juk po to seka išeitinės kompensacijos, darbo biržos išmokos, pašalpos, pagaliau, „susiveiktas“ nedarbingumas. Po velnių, juk žmonės taip daro – tai vieša paslaptis.“

 Elgesį su Šiaulių miesto pedagogais Šiaulių profesinių sąjungų susivienijimo vadovė Rasa Jasmontienė pavadino vietos valdžios aklumu ir nerangumu.

 „Visos kalbos apie pagalbą – tušti plepalai, melas. Niekam nerūpi tų žmonių ateitis, įsidarbinimo perspektyvos. Jie paliekami likimo valiai“, – teigė R.Jasmontienė. 

Ne strategija, o chaosas

 Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimais, per artimiausius keletą metų šalyje bus uždaryta apie 300 mokyklų. Pedagogų gretas turėtų palikti maždaug 5000 žmonių.

 Kas nutiks su tokia bedarbių armija? „Problemą būtų galima spręsti mažinant mokinių skaičių klasėse – taip atsirastų daugiau klasių komplektų ir galimybė mokytojams užtikrinti tam tikrą darbo krūvį. Tačiau šio siūlymo net nenorima girdėti – emigracijai pasmerkiami aukštos kvalifikacijos specialistai, inteligentija“, – sakė Vilniaus Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos susivienijimo pirmininkė Rūta Osipavičiūtė.

Švietimo sistemoje ji pasigenda aiškios strategijos – esą viskas daroma pripuolamai.

 Nors pripažįstama, kad mokytojų gretos pernelyg gausios ir artimiausiu metu tūkstančiai jų neteks darbo, nesiimama iš esmės spręsti pedagogų pertekliaus problemos.

 „Ar iš tikrųjų Lietuvos edukologijos universitete reikia tiek programų? Ar verta rengti naujus pedagogus ir leisti juos į gatvę – juk tai pinigų švaistymas. Užsienyje priimta keleriems metams stabdyti programas, kai juntamas pagal jas rengiamų specialistų perteklius“, – atkreipė dėmesį R.Osipavičiūtė.

 Anot Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko Audriaus Jurgelevičiaus, ekspertai, pedagogai, profsąjungos siūlo mokytojus, kurie netenka darbo mokykloje, paversti suaugusiųjų mokytojais – andragogais: „Suaugusiųjų švietimo aprėptis Lietuvoje yra katastrofiškai maža, Europos Komisija Lietuvai dėl to teikia labai daug priekaištų.“

Taupo, bet nežino, kam?

 Švietimo ir mokslo ministerijos pastangos dalį darbo netekusių pedagogų perkvalifikuoti į ikimokyklinių ugdymo įstaigų auklėtojus ar pradinių klasių mokytojus problemų iš esmės neišspręs.

 Laisvų darbo vietų neformalaus ugdymo ar kultūros įstaigose esą irgi nėra – darbuotojų skaičius mažinamas ir ten.

 „Kiekviena šeima, taupydama pinigus, žino, kur juos panaudos. Tuo metu valstybė taupo atleisdama mokytojus, ir neaišku, kam tie sutaupyti pinigai bus panaudoti. Juk nedarbas – ne vien žmogaus, esančio darbo rinkoje, problema“, – konstatavo R.Osipavičiūtė.

Ragina pripažinti faktus

 Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ketvirtadienį pažymėjo, kad nebūtinai visi krūvio mokyklose netenkantys pedagogai taps bedarbiais – kai kurie išeis į pensiją.

 „Jeigu pasižiūrėtume į statistiką, daugiau kaip 1,1 tūkst. mokytojų praėjusiais metais jau buvo sulaukę 65 metų“, – teigė G.Steponavičius.

„Baikime manipuliuoti ir pripažinkime statistiką kaip objektyvią tiesą: 3600 mokytojų 2017 metais bus pensininkai“, – antrino viceministras Vaidas Bacys.

 Jis ragino nemistifikuoti pedagogo profesijos ir jausti atsakomybę ne tik prieš mokytojus, bet ir prieš vaikus.

 „Ar normalu, kai vaikai mokomi jungtinėse klasėse, kai chemiją, fiziką ar biologiją kartu mokosi 7–8 klasių moksleiviai? Negi nenorime, kad užsienio kalbą dėstytų tie, kurie yra ją baigę aukštosiose mokyklose? Perkvalifikavimas yra socialiai teisingas suaugusio žmogaus atžvilgiu, bet ar jis visuomet teisingas vaiko atžvilgiu? Abejoju, ar atsirastų tėvas, kuris sakytų, kad dėl to, jog būtų išsaugota darbo vieta mokytojui, jo vaikas gali neišmokti užsienio kalbos“, – svarstė V.Bacys.

 Jis atkreipė dėmesį, kad mokytojai, kaip ir bet kurių kitų profesijų žmonės, neturėtų bijoti permainų: „Juk ir jie gali pakeisti gyvenamąją vietą ir pradėti mąstyti, kokių paslaugų reikia aplinkiniams gyventojams, vienam ar kitam kaimui. Tam ir kuriami daugiafunkciniai centrai.“

 V.Bacys akcentavo, kad ministerija sumažino į Lietuvos edukologijos universitetą priimamų studentų skaičių, tačiau dvigubai padidino finansavimą vieno mokytojo rengimui.

 „Bėda ta, kad jauni mokytojai, pabaigę aukštąsias mokyklas Vilniuje, nenori grįžti į provinciją“, – apgailestavo V.Bacys.

 Praėjusiais mokslo metais iš viso dirbo apie 27 tūkst. mokytojų. Šiemet laukiama iki 20 tūkst. mokinių mažiau nei pernai, kai mokėsi 387 tūkst. moksleivių.

Mokinių skaičiaus kaita 2005–2011 m.

 2005–2006 m. – 535 999
 2006–2007 m. – 511 306
 2007–2008 m. – 485 879
 2008–2009 m. – 460 104
 2009–2010 m. – 435 809
 2010–2011 m. – 410 435
 2011–2012 m. – 387 227

Mokytojų skaičiaus kaita 2005–2011 m.

 2005–2006 m. – 44 083
 2006–2007 m. – 43 331
 2007–2008 m. – 42 267
 2008–2009 m. – 40 745
 2009–2010 m. – 39 328
 2010–2011 m. – 37 560
 2011–2012 m. – 36 823

Mokytojų, einančių pagrindines pareigas, pasiskirstymas pagal amžių 2011–2012 m.

 Jaunesni nei 25 m. – 434
 25–29 m. – 1675
 30–34 m. – 2704
 35–39 m. – 4082
 40–44 m. – 5827
 45–49 m. – 6188
 50–54 m. – 7254
 55–59 m. – 5046
 60–64 m. – 2506
 Vyresni nei 65 m. – 1107

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/savaitrastis-rugsejo-1-oji-ne-svente-o-gyvas-nervas-56-245583

 

Dovilė Jablonskaitė / / Savaitraštis „15min“
Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *
Komentarai:
2012-09-05 17:25:14 | Vitalija

Taip, iš tiesų tyčiojasi ministras iš mokytojų. Kaip lengva ranka padidino mokinių klasių skaičių, taip dabar lengva ranka kaip muses šluoja mokytojus, tik ne savo ranka. Raskime profsąjunga būdų sugražinti būvusių mokinių skaičių klasėje. Dar pernai kaimo vidurinėms- gimnazijoms pradinukų galėjo būti 12, o jau šiemet-20. Kur tai matyta, pakelti vos ne per pus. Šiemet dvi šalia esančios mokyklos turime po 18 pirmokų. Kitais metais mokinių mažėja beveik per pus. Iš mūsų liks tik viena klasė, jei turės likti toks mokinių skaičius. Mokytojų bedarbių gretos augs.Ir taip kas met. Gimnazijos profsąjungos pirmininkė Vitalija

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.