Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

Į pensiją ir patys eitų (4)

2013 Gegužės 9d.

Jau ne pirmus metus mokytojams, turintiems 30 metų darbo stažą, senatvės pensijos amžių siūloma trumpinti penkeriais metais. Jei būtų priimta, tokia įstatymo nuostata įsigaliotų jau nuo 2014 metų sausio 1-osios. Patys mokytojai tokį siūlymą sveikina, tačiau netiki, jog pataisa bus priimta. Be to, abejoja, kad ji padėtų spręsti jaunų pedagogų įdarbinimo problemą.

Vadina žaidimais

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius pripažįsta, jog idėja sveikintina, tačiau jos įgyvendinimas netikęs ir greičiausiai net netikroviškas. „Manau, kad tai politinis žaidimėlis vasarai paįvairinti“, – tiesiai šviesiai sako pirmininkas. Savo nuomonę jis grindžia tuo, jog Vyriausybė, kuriai priklauso ir siūlymą dėl pedagogų pensijų stumiantys „darbiečiai“, aiškiai pasakė nerengianti pensijų reformų ir nė vienai profesijų grupei nedarysianti išimčių. Tad A. Jurgelevičiui visa ši situacija atrodo daugiau nei juokinga. Tuo labiau kad ir Finansų ministerija tikrai neturėtų papildomų milijonų (o tie greičiausiai būtų skaičiuojami ne dešimtimis, o šimtais) pedagogus išleisti į ankstyvą pensiją.

Ironijos neslepiantis A. Jurgelevičius primena, kad ir prieš tai buvusi Vyriausybė į savo programą buvo įsirašiusi klausimą dėl pedagogų pensinio amžiaus ankstinimo, tačiau jis taip ir liko popieriuje. Pirmiausia dėl to, kad tai būtų nemažai kainavę, be to, baimintasi, kad ir kitų profesijų grupės gali įsigeisti to paties.

Išeitų ir dėl vaikų

Tikslių duomenų, kiek šalies pedagogų atitiktų siūlyme minimas sąlygas, Lietuvos švietimo profesinė sąjunga neturi. Bet, A. Jurgelevičiaus manymu, pensininkų užderėtų daug – jais taptų apie penktadalis mokytojų.

Ankstesnis išėjimas į pensiją teoriškai išspręstų nemažai problemų – ir mokytojų pertekliaus, ir jaunų specialistų įdarbinimo. Tačiau kiek anksčiau išėjusiųjų į pensiją iš tikro atsisakytų darbo, nežinia. Nors, profesinės sąjungos pirmininko teigimu, dauguma jo kolegų atviri: turėdami galimybę, tikrai išeitų į pensiją.

„Garbesnio amžiaus mokytojui yra be galo sunku, – supranta juos A. Jurgelevičius. – Vaikai kitokie, nei buvo jų jaunystėje. Tai būtų papildomas akstinas išeiti.“

Profesinių sąjungų duomenimis, statistika rodo, kad dėl nuolatinės įtampos bei stresų pedagogai dažniau už kitus suserga širdies ir kraujagyslių, galvos smegenų, onkologinėmis ligomis ir emociniais sutrikimais. Pedagoginis darbas pripažintas didelės emocinės įtampos darbu.

Higienos instituto Profesinių ligų registre pateikiama, kad šalyje, švietimo srityje, pernai 7 vyrams ir vienai moteriai diagnozuota profesinė liga, šiemet per tris mėnesius – vienai moteriai.

Svarbu ir kad pragyventų

Panevėžio „Žemynos“ pagrindinės mokyklos direktorius ir Mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio skyriaus pirmininkas  Romualdas Grilauskas mano, kad siūlymas dėl ankstesnės pensijos būtų logiškas. Bet tik jei kalba eitų apie tikrąją pensiją, ne išankstinę. Tuomet jo kolegos nebūtų nuskriausti.

Kaip sako R. Grilauskas, pedagogams ne veltui sutrumpinta darbo savaitė (iki 36 valandų) – jų darbas reikalauja didesnės psichinės įtampos.

Kitas pliusas, direktoriaus nuomone, kad mokytojams pradėjus anksčiau eiti į pensiją atsinaujintų kolektyvai. Nors, R. Grilausko teigimu, negalima sumenkinti pedagogikos veteranų patirties, nereikia pamiršti, kad mokiniams neretai paprasčiau bendrauti su jaunais žmonėmis, gyvenančiais tame pačiame šiuolaikinių technologijų pasaulyje. Be to, ir valstybė yra investavusi į jaunų mokytojų rengimą, o nesant galimybės jiems įsidarbinti, investicijų grąžos nėra.

Tačiau ar mokytojai naudotųsi galimybe anksčiau išeiti į pensiją, R. Grilauskas garantuoti nesiima.

„Visko būtų, – mano jis. – Kol dar nesuėjo pensinis amžius, dauguma sako, kad kai tik sulauks pensijos, tikrai nebedirbs. Bet kai sulaukia, kalba, kad dar metus ar kitus nori padirbti…“

Sprendžiant dėl ankstyvesnio išėjimo į pensiją, R. Grilausko manymu, būtina atkreipti dėmesį ir į  kitus klausimus. Pavyzdžiui, kaip buvusiems pedagogams pragyventi iš pensijos. Juk dabar ji dažniausiai tesiekia 750–800 litų.

Dirbtų ir toliau?

Miesto Savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto Eugenijaus Kuchalskio teigimu, praktika rodo, jog mokytojai nori dirbti kuo ilgiau – jei tik sveikata leidžia.

„Neišeidavo į pensiją nuo 60 metų, neišeis nuo 56-erių, – mano specialistas. – Turėdamas sveikatos, ne vienas norės dirbti.“
E. Kuchalskis neabejoja: pakoreguotas pedagogų pensinis amžius situacijos nepakeistų. Jauniems specialistams ateiti į mokyklas padėtų amžiaus cenzas – panašiai kaip valstybės tarnyboje: tai yra sulaukus tam tikro amžiaus, toliau dirbti būtų galima, jei leidžia vadovybė. Kita vertus, jei būtų paankstintas pensinis amžius, mokytojai geriau jaustųsi psichologiškai.
„Gerai, kad atkreipiamas dėmesys, įvertinami pedagogai. Jie nusipelnė šito“, – pritaria E. Kuchalskis.

Jei vis dėlto tokia tvarka daugelį pensinio amžiaus pedagogų paskatintų palikti darbą, nesibaiminama, kad nepakaks specialistų jiems pakeisti. „Jų būtų, o jei ir nebūtų, būtų galima rasti. Rengia universitetai“, – įsitikinęs E. Kuchalskis, sakantis, jog kiekvieną vasarą į Švietimo skyrių užsuka nemažai ieškančiųjų mokytojo darbo. Be to, visoms mokykloms tų pačių specialistų vienu metu neprireiks.

Pavyzdžiui, mokykloje, kurioje mokoma iki devintos klasės, fizikas per savaitę turi po 6–7 pamokas, tad ieško galimybių darbuotis ir kitose ugdymo įstaigose.

Vis dėlto, anot E. Kuchalskio, po 2020 metų gali ateiti toks laikas, kai pritrūks specialistų – tai įvyks, jei neatsinaujins mokyklos.

Faktas

Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo skyriaus duomenimis, iš 2012–2013 mokslo metais miesto mokyklose dirbančių 1 206 pedagogų 85 yra pensinio amžiaus. Jaunų pedagogų, dirbančių iki ketverių metų, miesto mokyklose 71.

Rasti ne problema?

Panevėžio darbo biržos direktorius Viktoras Trofimovas sako nemanantis, kad mokyklos, bent šiuo metu, susidurtų su didele problema, jei netikėtai prireiktų daugiau specialistų. Kitas klausimas – ar tokie naujokai savo gebėjimais būtų aukštesnio lygio nei darbuotojas prieš pensiją.

„Šiandien pakanka žmonių, ieškančių darbo. Ne taip, kaip prieškriziniu laikotarpiu“, – patikino vietos Darbo biržos vadovas, pastebėjo, jog per pastaruosius porą metų darbdaviai susidomėjimo pedagogais nereiškė – dažniau jie patys užsukdavo teirautis darbo. Taigi tikėtina, kad mokyklos mokytojų ieško ir pačios, kitais kanalais.

V. Trofimovas sako neturintis statistikos, kiek istorijos, geografijos ar kitų dalykų mokytojų po universiteto pradeda dirbti pagal specialybę. Tačiau neabejoja, kad tokie išsilavinę jauni žmonės sėkmingai įsilieja ir į kitą veiklą.

Šaltinis: http://www.sekunde.lt/panevezyje/i-pensija-ir-patys-eitu/

Daiva SAVICKIENĖ, SEKUNDĖ.LT
Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *
Komentarai:
2013-05-12 18:56:45 | mokytojas

Sveikintinas sprendimas!

2013-05-12 00:29:58 | Audronė

Abejoju, kad kuris nors pedagogas norėtų išeiti į pensija už 700 ar 800 šimtus litu anksčiau laiko (nebent turi kitų, papildomų lėšų). 30 metu - tai ne riba, darbo patirtis tai parodo, ir vaiko ugdyme, ir bendravime, ir tarpusavio santykiuose su tėvais. Svarbu, kad tėvai mato rezultatus - vaiko pozityvius pokyčius moksle, kad jis nėra kompiuterio vergas, kad sugeba realiai reikšti mintis, domėtis dėstomu dalyku, išreikšti savo nuomonę, diskutuoti. O visa tai - paspirtis mūsų pedagoginiame darbe, kad vaikai mus supranta, myli, ir randa artima ryšį diskutuojant įvairiomis temomis. Tad norėtume ir toliau džiaugtis tokiais santykiais su savo ugdytiniais.

2013-05-12 00:29:56 | Audronė

Abejoju, kad kuris nors pedagogas norėtų išeiti į pensija už 700 ar 800 šimtus litu anksčiau laiko (nebent turi kitų, papildomų lėšų). 30 metu - tai ne riba, darbo patirtis tai parodo, ir vaiko ugdyme, ir bendravime, ir tarpusavio santykiuose su tėvais. Svarbu, kad tėvai mato rezultatus - vaiko pozityvius pokyčius moksle, kad jis nėra kompiuterio vergas, kad sugeba realiai reikšti mintis, domėtis dėstomu dalyku, išreikšti savo nuomonę, diskutuoti. O visa tai - paspirtis mūsų pedagoginiame darbe, kad vaikai mus supranta, myli, ir randa artima ryšį diskutuojant įvairiomis temomis. Tad norėtume ir toliau džiaugtis tokiais santykiais su savo ugdytiniais.

2013-05-12 00:29:55 | Audronė

Abejoju, kad kuris nors pedagogas norėtų išeiti į pensija už 700 ar 800 šimtus litu anksčiau laiko (nebent turi kitų, papildomų lėšų). 30 metu - tai ne riba, darbo patirtis tai parodo, ir vaiko ugdyme, ir bendravime, ir tarpusavio santykiuose su tėvais. Svarbu, kad tėvai mato rezultatus - vaiko pozityvius pokyčius moksle, kad jis nėra kompiuterio vergas, kad sugeba realiai reikšti mintis, domėtis dėstomu dalyku, išreikšti savo nuomonę, diskutuoti. O visa tai - paspirtis mūsų pedagoginiame darbe, kad vaikai mus supranta, myli, ir randa artima ryšį diskutuojant įvairiomis temomis. Tad norėtume ir toliau džiaugtis tokiais santykiais su savo ugdytiniais.

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.