Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

 

 

Niekas nesikeis, jei mes neišmoksime tartis (0)

2013 Rugsėjo 5d.

Asta Aperavičienė, Pakruojo ,,Žemynos“ pagrindinės mokyklos profsąjungos pirmininkė

Pranešimas perskaitytas pedagogų konferencijoje Pakruojyje.

Pasitinkame dar vieną rugsėjį... Artėja dar viena pradžia... Kokia ji bus mums, Pakruojo mokytojams? Kokios mes jos laukiame? Štai du svarbūs klausimai, į kuriuos visi ieškome atsakymų.

Aš, sutikusi įvairių rajono mokyklų kolegas, dažnai klausiu ,, kokios mintys lanko tave, mokytojau?“ Deja, atsakymai dažnai nebūna džiuginantys. Šių dienų mokytojai dažniau nusivylę, negu optimistiškai nusiteikę, besijaučiantys bejėgiais ką nors keisti. O keisti reikia! Ką? Švietimo politiką? Sistemą? Mokinį? O gal ir save?

Bejėgiai užsidaro vėžlio kiaute ir tampa robotais. Bet ar gali robotas dirbti kūrybiškai, laisvai, efektyviai? Tikriausiai ne! Todėl kviečiu visus - įvardinkime šiandien savo problemas, kad galėtume turėti kitokią pradžią.

Daugybę pakruojiečių mokytojų slegia demografinės duobės keliama baimė būti atleistam iš darbo. Akivaizdus mokytojų perteklius, bet ši problema nesprendžiama. Mokytojai  įvardina kelis sprendimo variantus:
1) Galima mažinti mokinių skaičių klasėse, dėl to mokymo kokybė tik gerės, ir atleidinėti  darbingų žmonių nereikės; sutvirtės individualizavimo ir diferencijavimo galimybės.
2) Galima paankstinti pensijinį pedagogų amžių, prilyginant jį pedagoginio darbo stažui- daugiau jaunimo ateis dirbti į mokyklas.   

Sprendimai nėra sudėtingi, bet jei nebus tobulinama mokyklų finansavimo tvarka, jie ir liks tik įvardinti.

Kita svarbi problema, kurios sprendimas daug ką pakeistų, yra prasta tarimosi kultūra. Pedagogai susirūpinę dėl neretai mokyklų administracijų, vadovų vienašališkai priimamų sprendimų. Noriu mokytojų vardu kreiptis į visų rangų švietimo vadovus: išsikalbėkite su savo darbuotojais, gal į kai ką pažvelgsite naujai; laikykite juos ne pavaldiniais, o partneriais- pedagogai jausis oriai. O gerbiamas darbuotojas bus naudingesnis ir mokiniui, ir kolektyvui.

Noriu kreiptis į mokytojus: nebijokite kalbėtis su vadovais atvirai ir dalykiškai- jie visi nori gero savo mokyklai.

Galima visuose lygiuose prirašyti begalę optimizavimo ir kitokių gražiais pavadinimais projektų, bet niekas nesikeis, jei mes neišmoksime tartis, jei neišmoksime ne tik kalbėti, bet ir išgirsti vieni kitus.

Dar viena spęstina problema - teisių ir pareigų problema. Šiandien dažnai kalbama apie įvairių žmonių grupių pilietines teises. Labai gerai žinome mokinių teises, aktualios darosi kalinių teisės, bet apie mokytojo teises nutylima. Mokytojas dirbs kokybiškiau ir kūrybiškiau, kai jam bus suteikta teisė dirbti oriai ir sudarytos tam reikiamos sąlygos. Jeigu yra vykdoma daugybė projektų siekiant išvengti patyčių tarp mokinių, tai kodėl užmerkiamos akys, kai mokiniai leidžia sau žeminti mokytoją? Neretai mokinių akiplėšiškumas yra suvedamas į mokytojo profesionalumo stoką. Tai tampa tik mokytojo problema. Vadovai, suteikite mokytojui teisę dirbti saugiai - jūs nustebsite, jūsų mokytojai dirbs kūrybiškai! Lėšų tam nereikia!

Lietuvos mokyklose sėkmingai yra taikomas ,,vieno mokinio klasėje“ metodas, kai įžūlus, nesivaldantis mokinys kuriam nors laikotarpiui (pvz. savaitei) atskiriamas nuo klasės kolektyvo ir su juo dirba, jį moko individualiai tas, kas turi laisvą pamoką- direktorius, pavaduotojai, psichologas, socialinis pedagogas, dalykų mokytojai. Tai labai greit pasiteisina, nes ,,erelis“ neturi prieš ką didžiuotis savo cinizmu ir yra priverstas dirbti. Kolegos pasakoja, kad kitos tokios izoliacijos jis labai vengia, o laimi visi: mokytojas veda pamokas išvengdamas tramdimų ir patyčių, motyvuotiems mokiniams netrukdoma mokytis. Tereikia tik noro padėti vieni kitiems.

Mokytojai pasakoja apie dar vieną skaudulį: mokslo metų pradžios išvakarėse kai kurie pedagogai dar nežino, koks bus jų darbo krūvis. Manau, čia tereikia susitelkimo ir geranoriškumo, pagarbaus požiūrio į mokytoją ir noro tai atlikti laiku.

Bet labiausiai šiandien noriu kreiptis į mokytojus: išsivaduokime iš abejingumo ir baimės kiauto. Junkimės į profsąjungas: kartu galime  rasti atsakymus į daugelį klausimų. Tik pečius surėmę galime keisti  ir  keistis. Tik derybų kelias su mokyklų vadovais atvers naujus sprendimų būdus. Visus, to norinčius , galiu konsultuoti ir visaip padėti. Galvoju, kad Lietuvos švietimo profsąjungos iškeltas teiginys ,,Vienas už visus, visi už vieną“ šiandien yra ypač aktualus.

Tad kviečiu visus, čia susirinkusius, mokykimės vieni iš kitų, bendradarbiaukime vieni su kitais, stenkimės būti dalykiški ir geranoriški, ir mokyti jaunus žmones bus lengviau, ir mokslo metai bus prasmingi. To linkiu jums visiems ir sau.

Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *

Kol kas komentarų nėra

«Atgal
Lietuvos švietimo profesinė sąjunga
Reklama
 
 







 


Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.