Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

Ką valstybinė švietimo strategija žada mokytojams? (0)

2013 Spalio 16d.

Nors garsiai deklaruojama, jog pagrindinis Valstybinės švietimo strategijos tikslas – paversti Lietuvos švietimą tvirtu pagrindu valstybės gerovės kėlimui, veržliam ir savarankiškam žmogui, atsakingai ir solidariai kuriančiam savo, valstybės ir pasaulio ateitį, tačiau profesinės sąjungos nuomone, dokumento projektas mokytojams siunčia dvi žinias – gerą ir blogą.


Pozityviai nuteikia tai, jog strategijos projekte aiškiai įvardinta, kad pagrindinis sėkmingo šios strategijos įgyvendinimo laidas – mokytojo kompetencija, asmeninės savybės, motyvacija, kūrybiškumas, noras nuolat tobulėti bei gebėjimas perimti gerąją praktiką. Mintį apie mokytojo svarbą, užtikrinat sėkmingą šalies švietimo sistemos raidą profesinės sąjungos kėlė visada, tik ankstesniuose strateginiuose švietimo dokumentuose nepavykdavo šios nuostatos įtvirtinti. Kartu, laikydamosi nuostatos, kad mokytojas yra pagrindinis valstybinės švietimo politikos vykdytojas, profesinės sąjungos pritaria tam, jog mokytojo profesijai turi būti keliami labai aukšti kvalifikaciniai reikalavimai, kad mokytojai turi būti kūrybingi ir viduje laisvi, besididžiuojantys savo profesija ir motyvuoti dirbti. Tik tokie mokytojai gali reikalauti deramo darbo apmokėjimo ir pagarbos savo profesijai. Tai konstatavus, ieškome kaip bus deklaracijos taikomos gyvenime.


Vienas iš strategijos tikslų – pasiekti tokį pedagoginių bendruomenių lygį, kai jų kritinę masę sudaro reflektuojantys, nuolat tobulėjantys ir rezultatyviai dirbantys profesionalūs mokytojai ir dėstytojai. Tai numatoma padaryti pagerinus pedagoginių studijų kokybę ir pritraukus į jas geriausius absolventus, motyvuojat mokytojus gerai dirbti ir tobulėti, suteikiant jiems galimybę kelti kvalifikaciją, dalintis patirtimi, stiprinti visuomenės pasitikėjimą švietimu ir pačių mokytojų savimi.


Tačiau šie gražūs ir teisingi žodžiai palieka daug klausimų. Kodėl nekalbama apie tai, kad mokytojams gerai ir kūrybingai dirbti, neabejotinai, padėtų jų darbo sąlygų gerinimas, įskaitant jų atlyginimus bei saugumą? Kodėl nekalbama apie tai, kad mokytojų pasitikėjimą savimi sustiprintų reali galimybė dalyvauti sprendimų priėmime švietimo klausimais, ne tik mokyklos, bet ir savivaldybių bei nacionaliniu lygmeniu? Kodėl kalbant apie pasitikėjimą švietimu, apeinamas valdžios pasitikėjimo mokytoju klausimas? Paskutinis „kodėl“ ypač aktualus, vertinant pačioje strategijoje fiksuojamą problemą, jog iki šiol nepavyksta suburti socialinių partnerių ir bendruomenių esminėms kompetencijoms ugdyti. Niekada ir nepasiseks, jei nebus pasitikima mokytojais ir juos atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis.


Taip pat, labai pozityvu, kad strategijoje pagaliau atkreiptas dėmesys į švietimo sistemos administratorius, nuo kurių didele dalimi priklauso sėkmė. Tačiau apmaudu, kad apsiribojama tik švietimo įstaigų vadovais, kurie, pasak dokumento, turi tobulinti savo lyderystės sugebėjimus. Mes siūlome į šį aspektą pažvelgti plačiau, apimant ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių darbuotojus, Švietimo ir mokslo ministerijos bei jai pavaldžių įstaigų vadovus ir tarnautojus. Jie visi turi būti lyderiai, o ne prievaizdai, pamokslininkai ar tiesiog abejotinos kompetencijos administratoriai.


Deja, strategijoje iš esmės praleisti švietimo finansavimo klausimai. Jokių priemonių numatytų strategijoje įgyvendinti pilnai nebus įmanoma, nes rezultatyvios švietimo politikos negalima vykdyti jos atitinkamai nefinansuojant. Dabar gi, europinių švietimo standartų norima siekti remiantis lietuvišku švietimo finansavimu. Todėl yra būtina pačioje strategijoje kaip vieną iš tikslų įvardinti būtinumą išlaikyti Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) rekomenduojamą ne mažesnį nei 6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto valstybės biudžeto dalį švietimui ir paisyti Europos Tarybos rekomendacijos dėl 2013 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos, kurioje nurodoma didinti išlaidų moksliniams tyrimams ir švietimui, dalį.


Reziumuojant, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos nuomone, strategijos projekte trūksta nuoseklumo, sumanymų išbaigtumo bei realių priemonių, keliamiems tikslams pasiekti, numatymo.

Audrius Jurgelevičius, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas
Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *

Kol kas komentarų nėra

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.