Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

Socialinis dialogas švietime – ar kas nors pasikeis? (0)

2014 Liepos 8d.

Europos Parlamentas vis garsiau išreiškia nuomonę, kad socialinis dialogas yra ne tik labai svarbi valstybių narių tradicijų dalis, bet ir neįkainojama priemonė spręsti socialines ir ekonomines problemas, plėtoti gerą ir perspektyvią viešąją politiką, siekti bendro sutarimo, ir ragina stiprinti jo vaidmenį nacionaliniu ir Europos lygmeniu.

Kilus ekonomikos krizei Europos Parlamentas ne kartą priminė, kad socialinis dialogas yra itin svarbus siekiant strategijoje „Europa 2020“ nustatytų užimtumo tikslų (2009/2220(INI)). Parlamentarai kritikavo valstybes, kurios krizės metu įvedė griežtą taupymo režimą, neatsižvelgdamos į socialinių partnerių nuomonę.

2012 m. ataskaitoje dėl darbo santykių, Europos Komisija pakartojo savo ankstesnes išvadas, kad tos valstybės narės, kuriose socialinė partnerystė yra stipriausia – sėkmingiausiai įveikė krizę. Be to, rezoliucijoje dėl užimtumo ir socialinių aspektų (2014 m. metinėje apžvalgoje) Parlamentas dar kartą pabrėžė socialinio dialogo svarbą ir ragino stiprinti socialinių partnerių vaidmenį vykdant naują ekonomikos valdymo procesą.

Stodama į Europos Sąjungą, mūsų valstybė įsipareigojo įsivesti Europos Sąjungos bendrąją valiutą – eurą.  Tai suteiks Lietuvai visiškai naują statusą – tapsim euro zonos šalimi, kas padės mūsų valstybei plėsti prekybos ir finansinius ryšius su kitomis euro zonos šalimis, o tai, kaip prognozuojama,  skatins Lietuvos gyventojų pajamų didėjimą ir užimtumą.

Tačiau, ar Lietuvos valstybė ir jos socialiniai partneriai yra pasiruošę naujiems iššūkiams – kartu vertinti visas ekonominio koregavimo programas užimtumo ir socialinių aspektu? Apie tai, kad toks mechanizmas turi būti kuo greičiau įtvirtintas, kalba ir Parlamentas, kuris 2014 m. kovo 13 d. rezoliucijoje dėl trejeto (ECB, Komisijos ir TVF) vaidmens ir veiksmų euro zonos šalyse, kuriose taikomos programos, užimtumo ir socialinių aspektų (P7_TA(2014)0240) pabrėžė, kad pradiniu programų rengimo etapu turėjo būti konsultuojamasi su socialiniais partneriais nacionaliniu lygmeniu.

2013 metais paskelbtoje Europos Komisijos ataskaitoje apie socialinį dialogą Europos Sąjungoje kalbama, kad pastaraisiais metais vyriausybių reformos ne visuomet buvo vykdomos užtikrinant veiksmingą socialinį dialogą, todėl darbo santykiai Europoje darosi vis labiau įtempti. Kalbant apie Lietuvą, Europos Komisija pažymėjo, jog socialinių partnerių įtrauktis į socialinių ir ekonominių klausimų sprendimą šalyje tebėra silpna, nes ir toliau dominuoja vyriausybė.

Europos dalyvavimo indeksas, rodantis oficialias darbuotojų teises ir atstovavimo jiems arba jų dalyvavimo mastą, Lietuvoje yra žemiausias iš visų ES šalių (t. y. 0,11), o Švedijoje – didžiausias (t. y. 0,82). Europos Komisija mano, kad yra gyvybiškai svarbu į vyriausybių vykdomas reformas įtraukti darbuotojų ir darbdavių atstovus (socialinius partnerius), kadangi socialinio dialogo metu rastiems sprendimams pritaria didesnė visuomenės dalis, juos lengviau įgyvendinti praktikoje ir dėl jų kyla mažiau konfliktų. Todėl konsensuso pagrindu socialinių partnerių pasiekti susitarimai padeda užtikrinti ilgalaikį ekonominių ir socialinių reformų tvarumą.

Švietimo ir mokymo sektorius – prioritetinė  ES politikos sritis –  laikoma vienu iš svarbiausių veiksnių ES konkurencingumo stiprinimui ir užimtumo didinimui. Nuo 2002 m. Europos šalių vadovai nustatė tikslą iki 2010 m. reformuoti Europos švietimo ir mokymo sistemas taip, kad jos taptų pasauliniais kokybės orientyrais, o švietimo ministrai nustatė bendrus tikslus švietimo ir mokymo sistemoms gerinti ir parengė šių tikslų siekti padedančią darbų programą – „Švietimas ir mokymas 2010“ . Tačiau ambicingi planai liko tik planais, nes socialiniai partneriai ir visuomenė buvo per menkai įtraukti į šios programos įgyvendinimą.

Švietimo ir mokymo sričiai, o tiksliau jos progresui, neprarandant aktualumo ir toliau, minėtą programą nuo 2010 metų pakeitė Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginė programa („ET 2020“). Šioje programoje yra pateikti bendri ES lygmens strateginiai tikslai, užduotys ir reikalavimai, ko turi būti imamasi visoje švietimo ir mokymo srityje, numatyta, kad visuose švietimo lygiuose turi būti siekiama prisidėti prie mokymosi visą gyvenimą ir judumo principo įtvirtinimo, gerinti švietimo kokybę bei veiksmingumą, skatinti vienodas galimybes, socialinę sanglaudą ir aktyvų pilietiškumą bei stiprinti novatoriškumo ir kūrybingumo, įskaitant verslumą, aspektus.

Vienus ambicingus tikslus keičia kiti, vyriausybės lengva ranka įsipareigoja jų siekti, bet norint tikslus pasiekti, reikia labai aiškiai suprasti vieną dalyką: kol švietimo politiką kuria vyriausybė, o visos reformos gula ant švietimo darbuotojų pečių, tol visi progresyvūs procesai yra pasmerkti žlugti.    

Galima drąsiai teigti, kad dėl teisinės bazės netobulumo iš vienos pusės ir dėl socialinio dialogo tradicijų ir kultūros stokos iš kitos pusės, Lietuvoje, per visus nepriklausomybės metus sunkiai formavosi kolektyviniai santykiai švietimo sektoriuje. 2013 m. spalio 31 d., Lietuvos švietimo profesinė sąjunga ir Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga, siekdamos pakeisti susidariusią situaciją, pasirašė jungtinės profesinių sąjungų atstovybės sutartį ir lapkričio 21 d. inicijavo kolektyvines derybas su ŠMM dėl švietimo šakos kolektyvinės sutarties, kuriai teisinį pagrindą sudarė neseniai pakeistas LR Darbo kodeksas, kuriame aiškiai apibrėžta, jog socialinėje partnerystėje šakos lygiu darbdaviams ‒ iš valstybės lėšų išlaikomoms įstaigoms ‒ atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Ar pavyks sugrįžti į demokratinį kelią ir užtikrinti švietimo darbuotojų atstovų teisę į dialogą, parodys laikas.  Kol kas stipriausiai socialiniai partneriai Lietuvoje yra įtraukti į profesinio mokymo politikos
įgyvendinimą: jie įgalioti inicijuoti naujų kvalifikacijų, profesinių standartų, profesinio mokymo programų rengimą, kokybės užtikrinimą ir kt. Tačiau socialinio dialogo pasigendama ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo, o tai pat aukštojo mokslo politikos įgyvendinime, ypač ekonominių ir socialinių klausimų aptarime bei sprendimų priėmime. 

Piliečių pagarba ir pasitikėjimas savo valstybe, teisingumu ir  priimtais sprendimas, o taip pat sprendimų efektyvumu, priklauso nuo to, kiek jie yra asmeniškai įtraukti į šį sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procesą.  Toks strateginio bendradarbiavimo suvokimas lėtai, bet užtikrintai atkeliauja į mūsų visuomeninį gyvenimą.  

Tatjana Babrauskienė, LŠPS tarptautinių ryšių specialistė
Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *

Kol kas komentarų nėra

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.