Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

Seminaro "Mokytojas? Niekada nesakyk niekada..." atgarsiai – monologas, dialogas ar polilogas? (0)

2014 Liepos 8d.

Birželio 19-20 dienomis Šilutėje vykusiame šalies savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovų seminare aktualiais švietimo klausimais, dalyvavo ir LŠPS bei LŠĮPS atstovai. Jame taip pat dalyvavo ŠMM ministras Dainius Pavalkis, kiti ministerijos atstovai, švietimo ekspertai bei kitų švietimo profesinių sąjungų atstovai.

Seminare buvo aptartos pagrindinės Valstybinės švietimo strategijos 2013–2022 m. kryptys, mokinių pasiekimų gerinimo galimybės, socialinio dialogo perspektyvos. Daug dėmesio skirta pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos plėtrai. Ministras pabrėžė, jog kvalifikacijos tobulinimo sistema turi veikti taip, kad kiekvienas mokytojas galėtų tobulėti pagal individualius profesinius poreikius. LŠPS pirmininkas Audrius Jurgelevičius akcentavo, kad sistema turi būti apversta nuo galvos ant kojų – tai yra mokytojai turi patys spręsti kokias kompetencijas tobulinti, nes dabar už juos tai spendžia kiti.

Mokytojų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo programos netenkina švietimo sistemos poreikių ir nėra veiksmingos, o siekiant pedagoginio personalo atnaujinimo, į švietimo sistemą reikia pritraukti gabius jaunus mokytojus (ypač vyrus). Taip pat trūksta mokytojų rengimo programų, kurios užtikrintų mokytojų užimtumo lankstumą mažėjančioje profesijos rinkoje.

Švietimo ir mokslo ministerija planuoja išsiaiškinti, kaip mokyklose įgyvendinami kvalifikaciniai reikalavimai mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.  Patikros objektais bus Klaipėdos, Panevėžio miestų, Druskininkų, Kazlų Rūdos, Pagėgių, Rietavo, Šakių savivaldybių, Šalčininkų ir Trakų rajonų savivaldybių ikimokyklinės ir bendrojo ugdymo mokyklos.

Vienas iš įdomesnių Lietuvos švietimo sistemos laukiančių  procesų – Lietuvoje bus atliktas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) švietimo išteklių efektyvumo tyrimas, kurio užduotys – skirtingose šalyse atlikti viešųjų išlaidų švietimui efektyvumo lyginamąją analizę, nustatyti pagrindinius švietimo politikos kintamuosius, padedančius paaiškinti švietimo efektyvumo skirtumus įvairiose šalyse, ir  suformuluoti politines rekomendacijas. 

Kaip informavo ŠMM Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas, pirmiausiai bus pateikta šalies ataskaita, kurią analizuos EBPO ekspertai, o rugsėjo mėnesį Lietuvoje vyks EBPO ekspertų vizitai – susitikimai su Lietuvos švietimo ekspertais ir švietimo suinteresuotomis grupėmis. Gruodžio mėnesį vyks vizitai į šešias mokyklas, susitikimai su bendruomenėmis, kur dalyvaus steigėjai, vadovai, mokytojai, kitas mokyklos personalas ir mokiniai.

2015 m.  bus atliktas EBPO analitinis duomenų apibendrinimas ir pateikta  ataskaita. Tikimasi, kad bus įvertinta, kokios strategijos geriausiai užtikrina mokyklų išteklių naudojimo efektyvumą, kad mokinių pasiekimai gerėtų.

Pagrindiniai iššūkiai, kuriuos identifikavo ministerija, ir kam pritaria LŠPS bei LŠĮPS, tai, kad dėl krizės finansavimas švietimui buvo sumažintas iki minimalių poreikių tenkinimo, tad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo aprėpties didinimas ir bendrojo ugdymo kokybės gerinimas tampa sunkiai įgyvendinami tikslai.

Nėra vieningos nuomonės dėl ugdymo finansavimo ir mokytojų darbo krūvio apskaitos bei darbo apmokėjimo principų. Šiuo metu taikomas mokinio krepšelio principas yra kritikuojamas, nes mažėjant mokinių skaičiui bendrajame ugdyme, mažinamas ir bendrojo ugdymo biudžetas. Norėdamos išsilaikyti, mokyklos taiko nustatytus minimalius tarifinio atlygio koeficientus.

Mokyklų tinklo optimizavimas yra pernelyg ilgai užsitęsęs. Nuolat mažėjant mokinių skaičiui, diskutuojama, kokiais principais turi būti vadovaujamasi priimant sprendimus dėl mažų mokyklų: ar geriau jas išlaikyti, ar uždaryti ir mokinius vežti į didesnes mokyklas.

Buvo kalbama ir apie ikimokyklinio ugdymo svarbą. ŠMM, atsižvelgdama į esamą situaciją savivaldybėse, 2014 m. gegužės 15 d. pateikė Finansų ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei prašymą dėl papildomų 25 mln. litų, kurie reikalingi, norint padėti savivaldybėms įgyvendinti priešmokyklinio ugdymo programą.

Švietimo ir mokslo ministras taip pat palietė vadovų kompetencijų klausimą. Mokyklų vadovų kompetencijų vertinimo ir stiprinimo sistema nėra pakankamai veiksminga. Siekis pereiti prie visuotinio pretendentų kompetencijų vertinimo, periodiškos vadovų atestacijos ir rotacijos vertinamas prieštaringai skirtinguose švietimo bendruomenės lygmenyse.

Norint suvaldyti aukščiau minėtus iššūkius, reikalingi ilgalaikiai politiniai sprendimai. Nuolat vyksta viešosios konsultacijos su švietimu suinteresuotomis grupėmis dėl to, ko trūksta bendrojo ugdymo mokyklų sistemai, siekiant geresnės ugdymo kokybės – daugiau pasitikėjimo mokyklomis ar kontrolės; daugiau autonomijos ir išradingumo ar reglamentavimo ir vienalytiškumo; daugiau sankcijų ar konsultacinės pagalbos bei finansinės paramos.

„Svarbu užtikrinti visų švietimo dalyvių bendradarbiavimą siekiant esminių švietimo tikslų – ugdymo kokybės, prieinamumo ir įvairovės, mokinių pasiekimų gerinimo. Turi vykti nuolatinis dialogas tarp švietimo administracijų, mokyklų, socialinių partnerių ieškant pačių geriausių sprendimų ir juos įgyvendinant. Švietimą kuria kiekvienas jos dalyvis, tai nėra ministerijos, savivaldybės ar kieno kito monopolija“, – sakė ministras.

Socialinio dialogo svarbą visuose lygmenyse pabrėžė ir LŠPS tarptautinių ryšių specialistė Tatjana Babrauskienė, kuri savo pranešime apžvelgė  europinio ir nacionalinio socialinio dialogo aspektus.   2013 metais paskelbtoje Europos Komisijos ataskaitoje apie socialinį dialogą Europos Sąjungoje kalbama, kad pastaraisiais metais vyriausybių reformos ne visuomet buvo vykdomos užtikrinant veiksmingą socialinį dialogą, todėl darbo santykiai Europoje darosi vis labiau įtempti. Kalbant apie Lietuvą, Europos Komisija pažymėjo, jog socialinių partnerių įtrauktis į socialinių ir ekonominių klausimų sprendimą šalyje tebėra silpna, nes ir toliau dominuoja vyriausybė.

Kabant apie ateities planus, Švietimo ir mokslo ministerija įsipareigojo, kad bendradarbiaudama su švietimo bendruomenės socialiniais partneriais, sukvies atvirą Strategijos įgyvendinimo forumą, kuriame bus diskutuojama dėl švietimo politikos kaitos krypčių įgyvendinimo kokybės, ugdymo turinio tobulinimo, taip pat bus siūlomi būdai, kaip geriau galėtų bendradarbiauti mokytojai ir mokslininkai, dėstytojai ir darbdaviai, kitos visuomenės grupės, nustatydamos artimiausius švietimo permainų prioritetus ir tobulindamos švietimo turinį.

Tatjana Babrauskienė, LŠPS tarptautinių ryšių specialistė
Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *

Kol kas komentarų nėra

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.