Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

Mokytojų laužyti liežuvio nevers (0)

2014 Rugpjūčio 19d.

U.Mikaliūno nuotr.

Ar šiandienos mokykloje anglų, vokiečių, prancūzų kalbų mokėjimas pedagogams turėtų būti privalomas ar tik privalumas, papildantis mokytojo gyvenimo aprašymą?
 
Tokia dilema iškilo duris atveriančios ir mokytojų kolektyvą renkančios Panevėžio sporto vidurinės mokyklos direktorei ir miesto Savivaldybės administracijai.

Konkursą bendrojo lavinimo dalykų mokytojams paskelbusi naujoji mokykla sulaukė kritikos, kai prie kvalifikacinių reikalavimų nurodė ir vienos iš trijų Europos Sąjungos darbo kalbų mokėjimą bent B1 lygiu.

Įsikišus pedagogams atstovaujančiai profesinei sąjungai, užsienio kalbos mokėjimas tuojau iš reikalavimų buvo perkeltas į privalumų sąrašą, o mokyklų vadovai pripažįsta, kad tokį atrankos kriterijų įveiktų mažuma pedagogų.
 
Iš privalomo virto privalumu
Panevėžio švietimo profesinės sąjungos pirmininkė Nijolė Staišiūnienė teigia, jog į reikalavimą būsimiesiems Sporto mokyklos mokytojams mokėti bent vieną ES pagrindinę kalbą atkreipė dėmesį perskaičiusi Panevėžio savivaldybės tinklalapyje lankytojos nusistebėjimą.

„Juokas ima, ir taip tas mokytojas vargšas, o dar reikalavimai tokie?“ – rašė komentatorė.

Profesinė sąjunga kreipėsi į teisininkus, Švietimo ir mokslo ministerijos specialistus ir sulaukė patvirtinimo, kad Lietuvoje nėra teisės aktuose įtvirtintos nuostatos, kad pedagogai privalo mokėti bent vieną užsienio kalbą.

Iš pedagogų užtarėjų pastabos sulaukusios Savivaldybės administracijos ir Sporto mokyklos vadovės žaibiškai atsisakė pretenzijų surinkti mokytojų kolektyvą, laisvai kalbantį angliškai, vokiškai ar prancūziškai.

„Užsienio kalba prisideda prie mokytojo bendro išprusimo. Bet bendrojo lavinimo dalyko mokytojo užsienio kalbos mokėjimas mokiniams daugiau žinių nesuteiks“, – mano N. Staišiūnienė.

Panevėžio švietimo profesinės sąjungos lyderė mano, kad Sporto mokyklos vadovybė užbėgo už akių ŠMM, rengiančiai naują kvalifikacinių reikalavimų pedagogams aprašą. Pirminiame jo projekte iš tiesų buvo numatyta, kad pedagogas privalo mokėti vieną iš trijų pagrindinių ES kalbų, tačiau po diskusijų su profesine sąjunga, mokyklų vadovų asociacija tokio reikalavimo ministerija atsisakė.
 
Mokytojų neegzaminuos
Sporto mokyklos direktorė Jūratė Pauliukienė teigia, kad pasitarus kalbų mokėjimas iš reikalavimų buvo perkeltas į privalumų sąrašą. Bet direktorė įsitikinusi, kad šiandienos mokykloje be vienos iš pagrindinių ES kalbų pedagogui išsiversti sunkiai įmanoma.

„Kadangi esame ES dalis, akivaizdu, kad kuo toliau, tuo labiau reikalinga mokėti užsienio kalbą, ypač dalyvaujant tarptautiniuose projektuose. Be to, kol kas esame vidurinė mokykla, bet sieksime tapti gimnazija“, – užsienio kalbos reikalingumą mato J. Pauliukienė.

Žinia, kad Sporto mokykla laukia kalbančiųjų angliškai, vokiškai ar prancūziškai, pedagogų neišgąsdino. Pasak J. Pauliukienės, mokykla sulaukė šūsnies prašymų įdarbinti. Kandidatai bus kviečiami į pokalbį. Direktorė patikino, kad užsienio kalbos žinių egzaminas pedagogams nebus surengtas.

„Vertinsime, ar kandidatai turi pedagogo kvalifikaciją, patirtį dirbant su vienuoliktokais – dvyliktokais. Mums svarbu, kad mokiniai išlaikytų brandos egzaminus ir galėtų tęsti mokslus. Didžioji dalis vaikų planuoja tolesnį gyvenimą sieti su sportu, svajoja apie studijas Lietuvos sporto universitete“, – teigė J. Pauliukienė.
 
Įveiktų mažuma
Užsienio kalbos mokėjimą kaip vieną iš reikalavimų nurodžiusi Sporto mokykla būtų nepasiekiama daugumai miesto pedagogų. „Žemynos“ progimnazijos direktorius, mokyklų vadovų asociacijos Panevėžyje vadovas Romualdas Grilauskas pripažįsta, kad tik mažuma pavaldinių susikalbėtų viena iš trijų pagrindinių ES kalbų.

Direktoriaus nuomone, visų pedagogų reikalauti mokytis kalbėti angliškai, vokiškai ar prancūziškai būtų neteisinga.

„Vidutinis mokytojų amžius per 50 metų, kada jie beišmoks užsienio kalbos?“ – svarsto R. Grilauskas.

Direktorius tvirtina įdarbindamas mokytoją tokio reikalavimo nekeltų.

„Užsienio kalbos mokėjimas reikšmingas bendravimui, žinių bagažui papildyti, bet nemanau, kad tai esminis veiksnys tiesioginiam darbui nacionalinėje mokykloje“, – įsitikinęs R. Grilauskas.
 
Priemonė atsikratyti pedagogų
Dar iki mokslo metų pradžios naujų kvalifikacinių reikalavimų pedagogams aprašą planuojanti patvirtinti Švietimo ir mokslo ministerija buvo numačiusi įtraukti ir ES darbo kalbos mokėjimą bent B1 lygiu. Tam itin pasipriešino šalies Švietimo profesinė sąjunga. Jos pirmininkas Audrius Jurgelevičius įsitikinęs, kad valstybė neturi teisės reikalauti iš pedagogų to, ko nepajėgi jiems suteikti.

„Jei keliamas reikalavimas, turi būti ir sąlygos jam įgyvendinti – valstybė turėtų pasirūpinti galimybe mokytojams prisiminti arba patobulinti užsienio kalbą. Kol to nėra, negali būti ir reikalaujama. Dabar pilna burna kalbama, kad mokytojų per daug. Bet reikia išsiaiškinti, kiek ir kokių per daug, o ne ištrauktus iš konteksto reikalavimus kurti“, – mano A. Jurgelevičius.

Jo nuomone, nors naujasis, daugumą pedagogų gąsdinantis reikalavimas tik kalbų lygio, kai kurios mokyklos jau spekuliuoja dar nepatvirtintu projektu.
 
Panevėžyje – čempionų kalvė
Sovietmečiu Panevėžį garsinusi ir vėl atgimusi Sporto mokykla rugsėjį duris atvers surinkusi 172 šeštų – vienuoliktų klasių mokinius. Iš jų 85-i ne panevėžiečiai, į Aukštaitijos sostinę suvažiavę iš Šiaulių, Alytaus, Varėnos, Šilutės ir kitų Lietuvos kampelių.

Atvykėliai bus apgyvendinti mokyklos pašonėje esančio „Olimpo“ viešbučio trečiame ir ketvirtame aukštuose. Kol kas mokymo klasėmis Sporto mokyklos auklėtiniai dalysis su „Senvagės“ pagrindinės ugdytiniais.

Pasak direktorės J. Pauliukienės, mokytis Panevėžio sporto mokykloje pageidaujančiųjų buvo gerokai daugiau, nei įstaiga galėjo priimti. Už durų liko maždaug 70 su sportu savo ateitį norėjusių susieti moksleivių.

Atrankoje į Sporto mokyklą pirmumo teisė buvo teikiama pateikusiesiems sporto šakų federacijų rekomendacijas, kitiems teko įveikti sportinį pasirengimą įrodančius testus.

Sporto mokyklos auklėtiniai, be bendrojo lavinimo dalykų, turės galimybę siekti sportinių aukštumų. Švietimo įstaiga ruoš net dvylikos šakų sportininkus: futbolo, krepšinio, lengvosios ir sunkiosios atletikos, graikų-romėnų imtynių, plento ir treko dviratininkus, bokso, dziudo, rankinio, baidarių ir kanojų irklavimo.

„Mes pasiryžę išugdyti olimpinius šalies čempionus, kurie atstovaus Lietuvai tarptautinėse sporto arenose. Užauginsime antrus sabonius, marčiulionius, aleknas, gudzinevičiūtes“, – nusiteikusi direktorė.
 
 
Prispausta persigalvojo
Aidas Aldakauskas,
Švietimo ir mokslo ministerijos
Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius

Rengiant kvalifikacinių reikalavimų pedagogams aprašą jau prieš kurį laiką buvo numatyta ne tik iš mokyklų vadovų, bet ir mokytojų reikalauti mokėti vieną iš trijų Europos Sąjungos darbo kalbų – anglų, vokiečių ar prancūzų. Tačiau po ilgų diskusijų buvo sutarta, kad tokiai naujovei dar nėra tinkamai pasiruošta, todėl ši idėja gali greitai subliūkšti, ypač įvertinus vyresnės kartos mokytojų užsienio kalbos žinias.

Kol nėra tinkamai tam pasiruošta ir apgalvota, kaip toks reikalavimas turėtų būti realizuotas, sutarta šį klausimą atidėti. Todėl iš kvalifikacinių reikalavimų projekto, kurį rengiamasi patvirtinti iki šių metų rugsėjo, nuostata dėl ES užsienio kalbos mokėjimo B1 lygiu buvo išimta.

Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija neatsisako minties, kad yra normalu iš pedagogų reikalauti mokėti anglų, prancūzų ar vokiečių kalbą. Bet kol kas tai gali būti tik privalumas įdarbinant pedagogą. Užsienio kalbos mokėjimas mokytojui visada duoda daugiau parako ir netgi pasitikėjimo savimi. Jis gali įsitraukti į projektus su kitų šalių mokyklomis, plėsti akiratį, gilinti žinias skaitydamas ne vien Lietuvoje leidžiamą pedagoginę literatūrą.

http://www.sekunde.lt/panevezyje/mokytoju-lauzyti-liezuvio-nevers/

Inga Kontrimavičiūtė, "Sekundė"
Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *

Kol kas komentarų nėra

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.