Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

Į mokyklą ne su knyga, o su ginklu (0)

2014 Lapkričio 12d.

Estijoje įvykusi tragedija, kai mokinys nušovė mokytoją, sukrėtė tarptautinę bendruomenę, o ypač privertė susimąstyti Lietuvos pedagogus - ar dar ilgai mums pavyks išvengti panašių tragedijų.

Pagal patyčių, smurto protrūkių ir mokinių savižudybių skaičių Lietuva yra tarp lyderių Europoje, o neseniai švietimo profsąjungos jau ne kalbomis, o skaičiais parodė, kad situacija labai rimta. Pavasarį apklausus 4 tūkst. mokytojų, paaiškėjo, jog beveik 70 proc. pedagogų per pastaruosius metus asmeniškai patyrė psichologinį smurtą, 17 proc. - fizinį, buvo pastumti ar apkumščiuoti mokinio.

Pranašauja tokį patį likimą

Sunerimti priverčiantys skaičiai, pasak Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Eugenijaus Jesino, gali tapti blogu pranašu pasikartoti Estijos įvykiams Lietuvoje: „Įvykiai iš tikrųjų artėja sparčiai ir Lietuva ne taip toli. Visas mūsų teisinis mechanizmas sudaro prielaidas, kad tai gali pasikartoti ir Lietuvoje. To priežastimis yra mokinių ir mokytojų teisių bei pareigų disbalansas, tėvų atsakomybės lygmuo. Mokinių agresija didėja ir ji pasireiškia vis anksčiau. Apie tai kalba ir Policijos departamento duomenys, rodantys, kad šalyje sparčiai daugėja nepilnamečių nusikalstamų grupuočių. Į gaujas buriasi jau 9-12 metų vaikai“. Pasak pirmininko, tai labai liūdna statistika, mat tokio amžiaus vaikai yra ypač žiaurūs - jie dar neturi atgailos, pagarbos ir dažnai atsakomybės jausmo.

E.Jesinas mano, kad Lietuva gali būti pasmerkta kęsti susidariusią situaciją dėl valdžios abejingumo, nes ji mūsų šalyje įpratusi spręsti problemas tik įvykus tragedijoms: „Apie tai kalbama jau daug metų ir buvo siūlyta Švietimo įstatymo pataisų, tačiau nuolat sulaukiama kritikos dėl teisinės bazės neatitikimo. Bet juk tie patys, kurie kritikuoja, ir turėtų rūpintis tokiais siūlymais. Mes manome, kad kol problema kažko iš aukščiau nepalietė, tol jos nėra. Greičiausiai valdantiesiems iš viso švietimas yra sunkiai suvokiamas dalykas, nesuprantama, kad nuo švietimo priklauso šalies raida.“

Dėl mokytojo prestižo sumažėjimo, E.Jesino nuomone, reikėtų kaltinti pedagogo vertinimą tik per finansinę prizmę. Pasak jo, mokytojo nuvertinimas, nepagarba ir mokyklos santykio su tėvais nebuvimas gali tapti neišvengiama priežastimi mokyklose rastis tragedijoms: „Statistika sako, kad tėvai vaikams per parą skiria 7 minutes bendravimo. Ar tai auklėjimas? Viskas perkeliama ant mokyklos, tačiau nesuteikiamos tokios galios kaip tėvams. Tuo metu tėvams netaikoma atsakomybė už savo tėviškų galių nepanaudojimą. Vaikams protestas pasireiškia tuomet, kai jie stokoja dėmesio ir meilės. O tėvams užtenka gero pažymio. Jei vaikas jo negavo, mokytojas šeimoje tampa priešu. Vaikui toks elgesys tampa pavyzdžiu. Šeima turi padėti mokyklai mokyti vaikus. Kol sistema lieka tokia, kur problemos nesprendžiamos, nereikia stebėtis, kad po pedagoginių studijų į mokyklą ateina vos 8 proc. absolventų, o po kelerių metų jų lieka tik 4 proc.“

Pavasarį profesinių sąjungų atstovai buvo gavę pažadus iš politikų, kad dėl susidariusios padėties mokyklose bus kuriama darbo grupė ir situacija bus sprendžiama, deja, realių veiksmų ir susirūpinimo nebuvo sulaukta.

Mokytojas - ne bokso kriaušė

Dažnai manoma, kad mokiniai „galvomis eina“ tik mokyklose, kuriose nėra tvarkos ir mokiniams daugiau leidžiama. Tačiau Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis sako iš karčios patirties galintis pasakyti, kad visko pasitaiko ir tada, kai egzistuoja, atrodytų, reikalinga tvarka. Jis neslepia, kad patyčių prieš mokytojus yra pasitaikę ir jo vadovaujamoje mokykloje.

B.Burgio nuomone, kalbant apie suirusius santykius tarp mokinių, mokytojų ir tėvų, per mažai dėmesio skiriama egzistuojančioms problemoms: „Mūsų šalis apsimeta, kad nėra mokinių, kuriems reikalinga pagalba. Jų yra ir reikia tai atvirai pripažinti. Kartais tėvai net žinodami, kad vaikas yra, švelniai tariant, keistas, tikisi, kad mokytojai kažką pakeis. Mes mokykloje visuomet labai atidžiai stebime, atsargiai dirbame su savo mokinukais ir visuomet atsiranda tokių, kuriems reikia išskirtinio dėmesio. Laiku to nepamačius, galima sulaukti įvairių bėdų ir net tragedijų. Kartu su vaiku turi dirbti ir patys tėvai, nes šeimos problemos kaip veidrodyje atsispindi vaiko elgesyje ir santykyje su mokytojais.

Kai aš mokiausi, man buvo aišku, kad mokytojo žodžiai yra neginčijama tiesa, buvo nuostata, kad mokytojas žino geriau. Dabar jau ir penktokas geriau žino, ką reikia daryti mokytojui. Mokiniai jau neberengiami taip, kad į mokytoją žiūrėtų su pagarba. Šeimose net apie vaiko mokytoją retai kalbama pagarbiai, nes jei kažkas nenusisekė, tai čia mokytojas žioplys. Vaikai bematant pajunta, kad mokytojas tik darbuotojas ir joks autoritetas.“

B.Burgis pastebi ir kitą reikšmingą dalyką mokyklose, dėl kurio randasi galimybės smurtui prieš mokytojus - toli gražu ne kiekvienas pedagogas dirba darbą, kurį pajėgia: „Mokytojų kontingentas per pastaruosius 20 metų labai pasikeitė ir ne į gera. Pirmiausia jie senstelėjo, o jaunimas nėra pasirengę dirbti mokykloje. Pašaukimą jaučia geriausiu atveju kas dešimtas pedagogas. Labiau išdykęs moksleivis gali pastebėti, kad tas mokytojas netikęs. Žinoma, jeigu pats mokytojas būtų eruditas, žvaigždė, tai niekas jo autoriteto ir nesugriautų. Aš pasakysiu taip - vergai negali mokyti laisvos šalies vaikų. Jeigu mokytojas patiria smurtą ir jis nebegali apsiginti legaliomis teisingomis priemonėmis, neturi kur pasitraukti - jis yra absoliutus vergas. Tai argi toks vargšas gali mokyti moksleivius? Taip, tėvai turi turėti atsakomybę ir jų pareiga prižiūrėti savo vaikus, tačiau mokytojas turi būti toks, kurio mokinys nei drįstų, nei sugebėtų pažeminti.“


Saulius JURKEVIČIUS, Vilniaus licėjaus direktorius:

- Tragedijos mokyklose artėja. Nuo Amerikos jau keliavo į Suomiją, praėjusią savaitę pasiekė švietime mus lenkiančią Estiją. Ar tai reiškia, kad ir mes neišvengsime, kai mokiniai į mokyklas pradės neštis ginklus?

- Turime labai didelius patyčių ir smurto atvejų skaičius. Tai akivaizdžiai sukuria lauką, kuris yra grėsmingas mokinių ir mokytojų santykiams. Ir bendra atmosfera švietimo politikoje nėra palanki įsitvirtinti tinkamiems santykiams tarp mokinio ir mokytojo. Ši rimta problema ir gali virsti didelėmis nelaimėmis.

- Bet ar yra kažkoks receptas, kaip to išvengti?

- Yra kuriamos įvairios prevencijos programėlės, bet aš manau, kad čia viskas slypi gerokai giliau sistemiškai. Formuojami tam tikri iškreipti bendradarbiavimo santykiai, kurie kuria negerą lauką. Žinoma, būtų galima pasakyti, kad pas mus dar kol kas nešaudo, bet pats principas yra aiškus - mes patys nesurandame savęs švietimo politikoje, tik nuolat ieškome sėkmės receptų kitur, stokodami pasitikėjimo ir savos linijos suvokimo. Apmaudu, kad mes nuolat manome, jog esame kažkokie nevisaverčiai, ir dairomės, kaip yra pas kitus. Bet juk švietimo modelių neperkelsi iš vienos šalies į kitą kaip per kalkę. Tai esminė tiesa.

- Kas atsitiko, kad mokytojas šiandien nebėra gerbiamas mokinių?

- Švietimo politika visuomet ėjo ta linkme, kad pavertė mokytoją, neužtikrintą savo padėtimi. Turbūt šiuo metu mechanikas, dirbtuvėje prisukinėjantis ratus, yra daug labiau savimi pasitikintis negu mokytojas mokykloje. Šiandien mokytojui aiškinti gali tiek tėvai, tiek mokiniai, o jis nebeturi atspirties taškų ir nejaučia savivertės. Aplinka, kuri dabar yra iškreipta vargo filosofijos - mokinių krepšelių - sukūrė nepalankią situaciją mokytojui kaip individui. Dauguma jų yra praradę savivertės jausmą, nes juos lengva stumdyti. O jei žmogus dirba nepasitikėdamas savimi, apie tobulą rezultatą kalbėti negalima. Žinoma, yra šalyje keletas gimnazijų, kur padėtis geresnė, bet bendra situacija tikrai nekokia.

Anksčiau mokytojas galėjo daugiau pasakyti ir buvo daugiau jo klausoma. Dabar mokiniams prisidengus savo teisėmis ir galimybėmis galima daugiau sau leisti ir imama piktnaudžiauti.

- Kur šiandien turi būti tėvai, kai nutinka konfliktinės situacijos mokykloje?

- Tėvai turi būti mokyklos sistemos ir mokytojų pusėje. Bet šiuo metu yra atvirkščiai - keliami kažkokie nepagrįsti ir per dideli reikalavimai kartais savo nesėkmingų vaikų auklėjimo rezultatams ir tuomet kaltinami mokytojai. Dar prieš kokį dvidešimt metų, iškilus vaikui problemų mokykloje, jūs kaltintumėte ne mokyklą ir ne mokytoją, o vaiką. O dabar dėl vaiko netinkamo elgesio yra kaltinamas mokytojas. Jeigu vaikas nesimoko ar yra tinginys, kaltinama, kad neįdomios pamokos ir vadovėliai. Ne tas atskaitos taškas.

- Profesinės sąjungos pavasarį siūlė skirti tėvams finansines bausmes už jų vaikų netinkamą elgesį mokykloje. Ar tai būtų tinkamas problemos sprendimas?

- Čia turėtų sėsti teisininkai ir darbo grupės, kurios numatytų labai aiškias sankcijų sistemas už vaiko netinkamą elgesį mokykloje. O ką bausti, galima surasti labai greitai.

Kelyje viskas paprasta - ne ten pasukai ar sustojai ir viskas gali baigtis laba skausmingai, o kalti greitai surandami. Mokykloje viskas kitaip. Pasiunti mokytoją „ant trijų raidžių“ ir gali gyventi mokykloje toliau? Bet tai nepraeina. Juk tai girdėjo visa klasė, o gal ir mokykla. Kaip toliau gyventi, ar gali atsakyti sistema? Bet tada vėl aiškinama, kad mokytojas kaltas. Tai jei gatvėje mane primuša užpuolikai, gal aš kaltas, nes atrodžiau netinkamai?

Kalbant apie valstybės išlikimą ir gerus rezultatus, pradžia yra švietimas. Tai darykime ką nors, ieškokime būdų.

- Kas turi žengti pirmus žingsnius?

- Žinoma, būtų gražu, kad tai padarytų pati mokytojų bendruomenė, tačiau dabar ji to padaryti nebegali. O žmonės, kurie už tai atsakingi, manau, nelabai supranta situaciją arba dalis nė nenori to imtis. Imtis tvirtesnių sprendimų yra sudėtinga, todėl mes tiesiog judame ta pačia kryptimi.

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/i_mokykla_ne_su_knyga_o_su_ginklu/

Justina Kabakaitė, "Vakaro žinios"
Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *

Kol kas komentarų nėra

«Atgal
Lietuvos švietimo profesinė sąjunga
Reklama
 
 







 


Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.