Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

„Ieškosime galimybių siekti“ (0)

2014 Gruodžio 17d.

Pavadinime esančios frazės leitmotyvas nuolat skambėjo Švietimo ir mokslo ministerijos organizuotos praktinės konferencijos „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo permąstymas“ metu. Į konferenciją sukviesti savivaldybių švietimo padalinių vadovai, kartu su ministerijos specialistais ieškojo kelių, kuriuo toliau eis šalis ikimokyklinio ugdymo srityje. Nors į konferenciją buvo pakviesti ir pedagogų – Lietuvos švietimo profesinės sąjungos – atstovai, tačiau apie juos bei jų problemas kalbėta buvo mažiausiai.

Pranešimų ir pasisakymų gausoje taip ir nebuvo išsakyta mintis, kuri aiški kiekvienam, bent kiek susipažinusiam su Lietuvos ikimokyklinio ugdymo situacija. „Karalius yra nuogas“, – turėtų pripažinti kiekvienas sąžiningas švietimo specialistas. Savivaldybėms, kurių savarankiška funkcija yra ikimokyklinio ugdymo organizavimas, tai tėra didžiulių finansinių išlaidų reikalaujanti sritis. Todėl didelė dalis darželių (lopšelių) yra laikoma „ant bado dietos“.

Darbuotojams nustatomi minimalūs atlyginimai, jie verčiami eiti nemokamų atostogų, iš tėvų teisėtomis ir ne visai priemonėmis melžiami pinigai vaikų maitinimo ir kitoms išlaidoms apmokėti. Daugelis savivaldybių įsigudrina už valstybės keturioms valandoms apmokėti skiriamas ikimokyklinuko krepšelio lėšas, finansuoti aštuonių valandų darbo dieną. Tokiu būdu įstaigai faktiškai skiriama vos 50 procentų jai reikalingų lėšų.

Valstybės mastu sprendimus priimantiems politikams – Seimo nariams bei dabartiniam Švietimo ir mokslo ministrui – ikimokyklinio ugdymo reikalingumas irgi skendi miglose. Prieš kelis metus pradėtas ikimokyklinuko krepšelio įvedimas taip ir liko nepabaigtas. Šio sprendimo motyvų niekas net nebando aiškinti, bet potekstė aiški – valstybės biudžete neužteks finansų, jei įvedus pilną ikimokyklinuko krepšelį į lopšelius ir darželius plūstelės dešimtys tūkstančių dabar jų nelankančių vaikų. Kaip ir sprendžiant daugelį kitų švietimo problemų, visokio plauko švietimo valdininkai nesuvokia elementarios tiesos – už kokybišką ugdymą reikia brangiai mokėti. Tai akivaizdžiai patvirtina privačius darželius lankančių vaikų tėvų mokami šimtai ir tūkstančiai litų.

Nerasdama išeities kaip išspręsti dilemą tarp noro kuo daugiau vaikų ugdyti lopšeliuose bei darželiuose ir nenoro už tai mokėti, Švietimo ir mokslo ministerija, pritariant savivaldybių švietimo valdininkų chorui, pradeda ikimokyklinio ugdymo kokybės gerinimo vajų. Kaip geros patirties pavyzdžiai pateikiami kai kurių savivaldybių paruoštos ir pradėtos taikyti ikimokyklinio ugdymo įstaigų išorės vertinimo tvarkos.

Įvairių europiniais pinigais finansuojamų projektų ekspertai, ieškodami tariamai nekokybiško Lietuvos ikimokyklinio ugdymo priežasčių, vis dažniau pirštais rodo į ten dirbančius pedagogus. Tų pačių projektų metu gimsta kalnai rekomendacijų ir patarimų, kaip gerinti ikimokyklinio ugdymo kokybę. Ir net neturėdami bent kiek apčiuopiamų kokybiško ikimokyklinio ugdymo kriterijų, visa ši kompanija, atsiradus bent menkiausiai progai, dūsauja, kad jų pastangos neranda supratimo tarp pedagogų. Ir ne tik dūsauja, bet ir pavyzdžiu stato vieno privataus darželio direktorę, naują glamūrinių portalų švietimo žvaigždę, kuri nerinkdama žodžių, teškia, kad didelė dalis dabar ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbančių pedagogų yra niekam tikę. Kad sustiprintų savo teiginius, naujoji švietimo pranašė viešai pareiškia, kad kai kurios darželių auklėtojos yra tokios nekompetentingos, kad net žodį „geras“ rašo su „e“ nosine.

Norėdamas sumažinti dūsaujančios švietimo valdininkų armijos nerimą, siūlyčiau žengti kelis žingsnius, kurie ikimokyklinio ugdymo problemų sprendimą pajudintų iš mirties taško. Visų pirma, valstybė (ir savivaldybės) turi aiškiai deklaruoti ar reikalinga, jog kuo daugiau vaikų lankytų darželius. Ankstyvojo institucinio ugdymo naudą tolimesnei mažojo piliečio raidai pripažįsta viso pasaulio edukologai, tad ir Lietuvoje jiems prieštaraujančių kasmet lieka vis mažiau. Ir jei iš tiesų to reikia, tada antras žingsnis būtų užtikrinti pilnavertį, pagrįstą racionaliais skaičiavimais, ikimokyklinio ugdymo finansavimą. Tai padaryti galima įvedus pilną, t. y. aštuonių valandų ikimokyklinuko krepšelį ir neleidžiant savivaldybėms naudoti šių pinigų kitoms reikmėms. Ir tik tada būtų galima kelti reikalavimus lopšeliuose bei darželiuose  dirbantiems pedagogams.

Prisiminus liaudies išmintį, kad žuvis genda nuo galvos, pradėti reikėtų nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadybos. Juk nuo įstaigos vadovo gebėjimo organizuoti, bendradarbiauti ir tartis priklauso daugiau nei pusė vaikų ugdymo sėkmės. Šiuo metu daugelio ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų kėdėse sėdi labai garbaus amžiaus (tiek fiziologine, tiek požiūrio į šiuolaikinę vadybą prasme) žmonės, kurie žino tik vieną administravimo principą – „я начальник, ты дурак“.  Šis principas veda iki kone baudžiavinių santykių tarp vadovo ir darbuotojų įteisinimo.

Tyrimai rodo, kad mažiausiai savo darbu patenkinti yra būtent ikimokyklinio ugdymo pedagogai, kuriuos darbe lydi nuolatinis spaudimas iš administracijos, iš tėvų, iš vaikų teises ginančių institucijų. Ir visa tai, uždirbant vos šiek tiek daugiau nei minimalią algą. O juk kalba eina apie labai aukštos kvalifikacijos specialistus, turinčius universitetinius specialybės diplomus.

Ir meluoja teigiantys, kad darbo reikšmei ir svarbumui adekvatūs atlyginimai darbuotojų nemotyvuoja. Būtent atlyginimas yra akivaizdžiausias bet kurio darbuotojo darbo įvertinimas. O sudarius finansines bei vadybines prielaidas reikalauti kokybiško ikimokyklinio ugdymo, belieka, sutarus su švietimo bendruomene, nustatyti aiškius kokybės rodiklius, kuriuos, savo darbe, pasiekti turės visi dirbantys šiame sektoriuje.

Visa tai padarius, nereikės garbiam valstybės tarnautojui (pavardės neminėsiu iš pagarbos jam nemenką atlyginimą mokančiai Lietuvos Respublikai), paklaustam kaip jis matytų ikimokyklinio ugdymo problemų sprendimo kelius, nerišliai dėlioti žodžių: „ieškosime galimybių siekti, kad pagerėtų...“

LŠPS pirmininkas Audrius Jurgelevičius
Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *

Kol kas komentarų nėra

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.