Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

Švietimas ir žinios nepaiso sienų – jas stato biurokratai (0)

2015 Kovo 17d.

Lietuvoje švietimo politikai siūlo prailginti mokslo metus, nors tiek mokytojai, tiek mokiniai ir jų tėvai teigia, kad būtent prieš atostogas jie jaučiasi labiausiai pavargę ir išsekę fiziškai bei emociškai. Tad, kodėl gi, nepabandžius nuotolinio mokymo šiam laikotarpiui? Jei jau lygiuotis į vakarus, tai lygiuotis visose srityse.

Nuotoliniam mokymuisi skirta mokymosi medžiaga parengiama taip, kad būtų galima mokytis be šalia esančio mokytojo, bet kuriuo metu, bet kurioje vietoje, nors ir gamtoje, ir pačiam įsivertinti mokymosi rezultatus. Tai naudingas ir kartu įdomus procesas, daug smagesnis už sėdėjimą tvankioje klasėje, be oro kondicionierių, kuriais aprūpinti valdininkai.

Tokių minčių kilo diskutuojant apie menką informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) naudojimą mokyklose kovo 9 d., Europos Komisijoje (EK) vykusiame švietimo sektoriaus socialinio dialogo komiteto narių posėdyje.

Svarbiausias dienotvarkės klausimas buvo EK įgyvendinamos iniciatyvos „Atviresnis švietimas“ (angl. Opening Up Education), kuria siekiama paskatinti skaitmeninio turinio panaudojimą ir įgūdžių, susijusių su IKT, taikymą švietimo institucijose,  aptarimas ir Atvirų mokymo šaltinių (AMŠ) perspektyvų vertinimas (AMŠ – tai mokymosi ir mokymo medžiaga, visiems laisvai siūloma internete pagal licencijas, leidžiančias joje pateiktus dalykus naudoti, keisti ir platinti).

Posėdyje ne kartą buvo akcentuota, kad valstybės narės turi suvokti neišvengiamą būtinybę kuo sparčiau ir kuo geriau visus besimokančius asmenis aprūpinti techninėmis priemonėmis ir užtikrinti prieigą prie plačiajuosčio interneto.

Tuo pačiu EK ir socialiniai partneriai primygtinai ragina valstybes nares padėti mokytojams tobulėti profesinėje srityje, siūlant šiuolaikinę pirminio jų rengimo programą ir organizuojant profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursus, kurių paskirtis – suteikti jiems reikiamą kompetenciją, kad jie galėtų kuo plačiau naudotis skaitmeniniais mokymo metodais. Nepakankama mokytojų patirtis dirbant su IKT priveda prie kurioziškų situacijų, kai vaikams išdalinti kompiuteriai yra naudojami ne pagal paskirtį – beprasmiams žaidimams arba net blogiau – parduodami juodojoje rinkoje (Portugalijos pavyzdys).

Europos Parlamentas savo rezoliucijose taip pat ne kartą atkreipė dėmesį į mokytojų svarbą šiame procese, akcentuodamas, kad  visais švietimo lygmenimis dirbantiems mokytojams tenka pagrindinis vaidmuo sudarant visiems besimokantiems asmenims palankesnes sąlygas gauti internetinę mokymosi medžiagą ir naudotis ja, taip pat padedant jiems įgyti skaitmeninių įgūdžių. Kompiuterio buvimas klasėje dar nelaiduoja veiksmingos edukacinės veiklos. Ją lemia mokytojo gebėjimas naują technologiją pritaikyti mokymo procese.

Lietuvos švietimo strategijoje yra kalbama apie IT diegimo pavojų – menki mokytojų IKT gebėjimai pakeistų moksleivio ir mokytojo statuso bei santykių balansą ugdymo sistemoje – kompiuterį turintis ir gerai jį įvaldęs moksleivis kartais tampa labiau apsišvietęs už mokytoją – tam turi būti pasiruošusios abi pusės.

Plačiai pripažįstama, kad naudojantis naujomis technologijomis ir atviraisiais švietimo ištekliais, švietimo ir mokymo įstaigoms tapo įmanoma pasiekti tūkstančius besimokančiųjų tiekEuropos Sąjungoje, įskaitant atokiausius jos regionus, tiek visame pasaulyje. Dabar švietimas ir žinios visiškai nepaiso sienų, todėl atsiranda daugiau tarptautinio bendradarbiavimo galimybių ir prisidedama prie Europos švietimo įstaigų, kaip inovacijų ir šiuolaikiškų technologijų plėtros centrų, skatinimo.

Tačiau kartu svarbu išlaikyti tinkamą švietimo kokybės ir prieinamumo pusiausvyrą – naujos technologijos gali būti naudojamos siekiant užtikrinti, kad švietimo prieinamumas nesumažintų jo kokybės. Naujosios technologijos ir atvirieji švietimo ištekliai turi mokytojui padėti, o ne jį pakeisti.

Kovo 9d. Briuselyje vykusiame Europos švietimo sektorinio socialinio dialogo komiteto posėdyje dalyvavo 15 ES šalių darbdavių atstovai (deja, Lietuvos švietimo sektoriaus darbdaviai EFEE organizacijos veikloje vis dar nedalyvauja), 23 ES šalių darbuotojų atstovai (Lietuvai atstovavo Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų  federacijos atstovai Tatjana Babrauskienė ir prof. Linas Šumskas).

Remiantis Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), EK įpareigota skatinti ir puoselėti Europos socialinį dialogą tarp įvairių pramonės šakų ir kiekvieno sektoriaus viduje. Švietimo sektorius yra vienas iš prioritetinių sektorių, todėl socialiniam dialogui švietime Europoje teikiamas ypatingas dėmesys.

EK nuolat atlieka sektorių socialinio dialogo vertinimus, kurie parodo socialinio dialogo reikšmę Europos socialiniam modeliui. Iš neseniai EK atlikto vertinimo matyti, kad socialinio dialogo veiksmingumas nacionaliniu mastu tiesiogiai susijęs su jo veiksmingumu Europos mastu, ir kad jie skatina vienas kitą veikti. Sektorių socialinio dialogo komitetuose socialiniai partneriai turi galimybę koordinuoti savo veiksmus, imtis bendrų veiksmų ir derėtis. Tuo visi sektorių socialiniai partneriai turėtų dar daugiau naudotis.

Tatjana Babrauskienė, LŠPS tarptautinė sekretorė
Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *

Kol kas komentarų nėra

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.