Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

 

 

„Neužsimiršti ir nenužmogėti pasiekus kėdę“ (1)

2017 Balandžio 4d.

„Kol mokytojas bus priklausomas nuo pamokų krūvio, kurį dalina direktorius, kol mokytojas bus paslaugų teikėjas, besirangantis kaip žaltys, kad tik įtiktų tėveliams, kol vykdysim komandas: „nenešti šiukšlių iš namų“ ir pan., tol mokytojas neišsities visu ūgiu, nepakels oriai galvos.“  

Dauguma respondentų, dalyvavusių švietimo profesinių sąjungų apklausoje Dėl švietimo bendruomenes ir ugdymo įstaigos vadovo santykių, mano, kad turi būti vadovų rotacija: „būtinai ir kuo greičiau“, „tik rotacija“, „nepakenktų ir rotacija bei skyrimas kadencijai, o ne iki „gyvos galvos“. „Liūdna, kad tik dabar ši problema pradedama judinti. O kol pradės judėti, kai kurie vadovai sulauks ir pensijos... Seniai reikėjo šią problemą išspręsti“, – teigia kai kurie.  

Vadovų rotacija, anot švietimo darbuotojų, ugdymo įstaigoje pagerins santykius ir darbo rezultatus: „Manau, vadovai turėtų keistis dažniau. Tuomet tarpusavio santykiai būtų geresni, vadovui  būtų svarbi kiekvieno kolektyvo nario nuomonė, racionaliau ir greičiau būtų sprendžiamos iškilusios problemos, santykiai būtų profesiniai. Vadovas stengtųsi būti lyderis, ir kolektyvas dirbtų našiau, siektų geresnių rezultatų, siūlytų daugiau naujų idėjų.“

Respondentai nemažai dėmesio skiria darbo santykiams. Anot jų, „darbo santykiai turi būti pagrįsti abipusiu bendravimu ir bendradarbiavimu, išklausymu ir įsiklausymu“, „vadovas turi turėti aukštą vadybinę kompetenciją ir gebėti sukurti palankią psichologinę aplinką.“

Siūloma stiprinti profesinių sąjungų vaidmenį skiriant vadovus. Respondentai teigia, jog reikėtų „nustatyti 5 metų vadovo kadenciją su sąlyga po 5 metų būti išrinktam, jei toje įstaigoje yra gausi profesinė sąjunga, kurios balsas turėtų būti lemiamas.“ Pasak darbuotojų, kol kas „vadovai triuškina profesines sąjungas, psichologiškai veikia jos narius, tuo tarpu didelė profesinė sąjunga būtų demokratijos rodiklis“. „Nuomonę dėl vadovo skyrimo turi išsakyti darbuotojai ir jiems atstovaujančios profesinės sąjungos“, – įsitikinę pedagogai.

Respondentai taip pat atkreipia dėmesį į kitus švietimo proceso dalyvius: „Visa mokyklos bendruomenė – mokiniai, tėvai, mokytojai, kiti darbuotojai ir socialiniai partneriai turi dalyvauti mokyklos savivaldoje, teikti pasiūlymus, mokyklos veikla turi atliepti jų lūkesčius. Sprendimus būtina priimti kolegialiai, pasitariant su mokytojais ir mokiniais.“  

Kai kurie respondentai pateikė konkrečių pasiūlymų: „Vadovai privalėtų ne tik įveikti konkursą darbo vietai užimti, bet ir pateikti kolektyvui savo veiklos viziją, aptariant kandidatūras turi dalyvauti kolektyvo atstovai. Manau, kad jų nuomonė renkant kandidatą turėtų būti lemiama.“

Mokytojai vadovams kelia aukštus reikalavimus teigdami, kad ugdymo įstaigoms turi vadovauti „ŠVIETIMO LYDERIAI, o ne paprasti administratoriai, kurie tik siūlo pataikauti mokiniams, o patys apie ugdymą nieko neišmano“. Anot respondentų, vadovus „reikia mokyti, ruošti kaip ir bet kokiai kitai veiklai, o ne skirti vadovaujantis partiniu principu, kaip dažniausiai Lietuvoje būna.“

Dalis mokytojų įsitikinę, kad „žmogus, gavęs išsilavinimą, atrinktas šiai veiklai pagal tinkamas charakterio savybes, tobulindamas kompetencijas įstaigoje tikrai sugebės sukurti tinkamus darbo santykius.“ Kiti respondentai kalba apie griežtesnę vadovų atestaciją: „Būtina rimta ir nepaperkama vadovų atestacija, kurioje vienas iš rodiklių turėtų būti ir mokyklos bendruomenės  atsiliepimai apie vadovo veiklą.“

Nemažai komentarų sulaukta ir dėl vadovų funkcijų aiškumo: „Vadovams deleguotą funkciją „nuo... ...iki“ rūpintis įstaigos materialiniais ištekliais turi prisiimti tas, kam ir priklauso rūpintis ugdomąja aplinka, t. y. steigėjas. Tada vadovas galės rūpintis svarbiausia mokyklos funkcija – ugdymu.“

Respondentai daug dėmesio skiria ir asmeninėms vadovų savybėms: „Įstaigos vadovas turi būti ne „sovietinio laikmečio“ paskirtas vadovauti, o lankstus, atviras, teisingas, nuolat besimokantis, turintis tarptautinės patirties, besilaikantis moralinių normų, vertybių, principingas, pilietiškas, drąsus – tikras lyderis ir pavyzdys bendruomenei. Toks vadovas skatintų bendradarbiavimą, o ne intrigas ir skaldymąsi, vertintų darbuotojus pagal atliktą darbą, pasiekimus, o ne pagal lojalumą ir bailumą, mokytųsi pats ir skatintų tobulėti visą bendruomenę, nebijotų iššūkių ir naujų sprendimų, o ne vykdytų visus ministerijos klerkų nurodymus, kurie dažnai būna neracionalūs.“ Pasak mokytojų, „įstaigai turėtų vadovauti reiklus, kompetentingas, turintis vadybininko kompetencijų, mylintis vaikus ir gerbiantis bendruomenės narius, gebantis valdyti emocijas, aukštos moralės principais besivadovaujantis demokratinis vadovas. Jis turi būti atsakingas už palankaus mikroklimato kūrimą mokykloje.“

Respondentai akcentuoja ne tik konstruktyvius darbo santykius, bet ir realią vadovų atsakomybę: „Mokytojai privalo būti vertinami pagal darbo kokybę, o ne pagal giminystės ryšius. Visi mokytojo atliekami darbai privalo būti apmokami, jei mokytojo netenkina atlyginimas už konkretų darbą, pavyzdžiui, vadovavimą klasei, egzaminų darbų vertinimą, vidinio audito vykdymą ir pan., jis turi teisę to darbo atsisakyti. Vadovams už darbo įstatymų nesilaikymą ir kitus darbo santykių pažeidimus, pavyzdžiui, mobingą, turi būti taikoma teisinė atsakomybė.“

Kai kurie švietimo darbuotojai linki visiems „daugiau pasitikėjimo, geresnio emocinio klimato, bendravimo nesureikšminant subordinacijos.“ Jų teigimu, „tik kolektyvas kaip kumštis gali siekti gerų rezultatų, o ne spaudimas, baimė, vadovo konservatyvumas... Darbuotojai ir vadovas turi jaustis lygiaverčiais partneriais.“

„Negalima nurodinėti, kokiais metodais vadovaujantis dirbti su klase. Mokytojas, kuris dirba su vaikais kiekvieną dieną, geriausiai juos pažįsta ir taiko tinkamiausius metodus. Duokite laisvę mokytojams ir jų idėjoms!!!“ – šis vieno respondento šauksmas patvirtina mokytojų norą išsilaisvinti iš susidariusios švietimo sistemoje situacijos, kurią neretas apibūdina kaip „vergovę“.   

Daugelis respondentų dėkojo profesinėms sąjungoms už surengtą apklausą: „Ačiū, kad domitės, kad bent mažais žingsneliais bandoma judėti tinkama linkme... Jūs esate mūsų profesijos flagmanas – ačiū, kartu mes įveiksim šį kelią.“

 

Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *
Komentarai:
2017-04-05 17:55:29 | Rimutė

Pritariu šimtu procentų, ypač asmeninėms vadovų savybėms: „Įstaigos vadovas turi būti ne „sovietinio laikmečio“ paskirtas vadovauti, o lankstus, atviras, teisingas, nuolat besimokantis, turintis tarptautinės patirties, besilaikantis moralinių normų, vertybių, principingas, pilietiškas, drąsus – tikras lyderis ir pavyzdys bendruomenei. Toks vadovas skatintų bendradarbiavimą, o ne intrigas ir skaldymąsi, vertintų darbuotojus pagal atliktą darbą, pasiekimus, o ne pagal lojalumą ir bailumą, mokytųsi pats ir skatintų tobulėti visą bendruomenę, nebijotų iššūkių ir naujų sprendimų, o ne vykdytų visus ministerijos klerkų nurodymus, kurie dažnai būna neracionalūs“ ; „įstaigai turėtų vadovauti reiklus, kompetentingas, turintis vadybininko kompetencijų, mylintis vaikus ir gerbiantis bendruomenės narius, gebantis valdyti emocijas, aukštos moralės principais besivadovaujantis demokratinis vadovas. Jis turi būti atsakingas už palankaus mikroklimato kūrimą mokykloje.“ Tokia mokykla tikrai taptų mokslo šventove!.. Prasmingai saviraiškai būtų netrukdoma... Būtų gerbiamas kiekvienas, kuris įžengia pro duris, virš kurių - visiems galiojanti K. Sajos mintis: "Kvailiams įėjimas draudžiamas!"

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.