Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lampss.lt www.lsmpsf.lt

Naujasis darbo kodeksas: kada ir kokio laukti? (0)

2017 Gegužės 23d.

Ketvirtadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) baigė svarstyti naujojo Darbo kodekso (DK) pakeitimus ir šią savaitę projekto svarstymas turėjo persikelti į Seimo salę. Tačiau pirmadienį padaryti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko bei Seimo pirmininko vieši pareiškimai dėl to sukėlė dideles abejones. SRDK pakeitė punktus, dėl kurių Trišalė taryba nėra pateikusi pozicijos arba jiems nepritaria. Savo pranešime BNS Seimo Pirmininkas V. Pranckietis teigia, kad antradienį siūlys Seimo posėdyje svarstyti tik tuos punktus, kurie suderinti su Trišale taryba, o kitus perduoti apsvarstyti į LR Trišalę tarybą.

SRDK svarstė tris Darbo kodekso pakeitimo projektus: praėjusių metų rugsėjį registruotus Seimo narių A. Syso ir R. J. Dagio bei po intensyvių derybų Trišalėje taryboje socialinių partnerių suderintą variantą.

Nepaisant to, kad valdančiųjų atstovas Seimo narys T. Tomilinas dar prieš prasidedant deryboms Trišalėje taryboje pažadėjo, jog Seimas pritars tik socialinių partnerių suderintai pozicijai ir niekas neregistruos naujų pasiūlymų dėl svarstomo projekto, tiek koalicijos partneriai, tiek opozicijos atstovai registravo pasiūlymus, kuriems buvo pritarta komitete.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas prisiėmė atsakomybę už laikinojo įdarbinimo sutarties reglamentavimą ir pritarė A. Syso siūlymui licencijuoti laikinojo įdarbinimo įmones, taip pat nustatyti, kad dirbantiems pagal laikinojo įdarbinimo sutartis tarp siuntimų dirbti penkias dienas vieną kartą per mėnesį būtų galima nemokėti darbo užmokesčio. Taip pat buvo pritarta R. J. Dagio pasiūlymui darbo santykių metu leisti sudaryti su darbuotojais nekonkuravimo sutartis, kurios tęstųsi ne ilgiau kaip dvejus metus po darbo sutarties nutraukimo, ir mokėti kompensacijas už tai, kad darbdavys draudžia darbuotojui dirbti pas kitą darbdavį. Tai ypač aktuali nuostata, kadangi naujasis DK numato įpareigojimą darbuotojui vengti interesų konflikto, o tai reiškia tiesioginį draudimą dirbti pas kitą darbdavį. Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas užtikrina, kad esant tokiam draudimui darbdavys privalės mokėti sulygtą kompensaciją. Dar vienas ypač svarbus pakeitimas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas nusprendė, kad atleidus darbuotoją iš darbo, o darbdaviui neatsiskaičius, nebebus ribojama suma, kurią turi sumokėti darbdavys darbuotojui. Šiuo metu priimtame DK netesybų suma ribojama iki darbuotojo trijų vidutinių darbo užmokesčių, nepaisant to, kiek laiko darbdavys neatsiskaito. Esminis pakeitimas buvo padarytas ir darbuotojų atstovavimą reglamentuojančiose nuostatose: sustiprinta darbuotojų atstovų apsauga nuo atleidimo, t. y. nuo atleidimo iš darbo bus apsaugoti visi profesinės sąjungos valdymo organo nariai, ne vien tik pirmininkas, kaip buvo numatyta priimtame dokumente. Daug vilčių teikia ir nauja nuostata, kuri numato, kad darbo ginčų komisijoje ginčai nagrinėjami nemokamai ir išlaidos nepriteisiamos. Šiuo metu dažnai būna, kad darbdaviai į darbo ginčų komisiją atvyksta su brangiai apmokamais advokatais, o išlaidas už atstovavimą prisiteisia teisme. Komiteto nariai naująjį DK papildė ir šiuo metu galiojančia nuostata „Darbdaviui draudžiami veiksmai paskelbus teisėtą streiką“, numatyta, kad šis reglamentavimas negalios lokauto atveju.

Be išvardintų pakeitimų, buvo pritarta ir visam paketui nuostatų, kurios atkeliavo iš LR Trišalės tarybos. Trišalės tarybos pasiektus susitarimus galima sugrupuoti taip: susitarimai dėl individualių darbo santykių, susitarimai dėl informavimo ir konsultavimo, susitarimai dėl darbuotojų atstovavimo, dėl darbo ginčų sprendimo ir techninio pobūdžio susitarimai.

Dėl individualių darbo santykių sutarta:

-      į Darbo kodeksą grąžinti darbinio teisnumo ir veiksnumo sąvoką, kuri apibrėžia, nuo kada asmuo įgyja darbines teises ir pareigas bei gali jomis naudotis;

-      darbuotojui darbe naudojant savo darbo priemones, jis sulygsta su darbdaviu dėl kompensacijos dydžio už šių priemonių naudojimą;

-      papildyti sąrašą socialiai jautrių asmenų, kurie turės pirmenybės teisę likti dirbti, mažinant darbuotojų skaičių, numatant apsaugą asmenims, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba vieniems prižiūrintiems kitus šeimos narius.

-      Suminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinumui, įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgus į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę.

-      Dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą nustatomas maksimalus penkiasdešimt dviejų valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį laikas. Ši taisyklė netaikoma darbui pagal susitarimą dėl papildomo darbo ir budėjimo darbams.

-      Darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus tuos darbuotojus, kurių darbo laiko trukmė kiekvieną dieną vienoda, o darbo dienų skaičius per savaitę yra pastovus.

-      Darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimais, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio.

 

Susitarimai dėl informavimo ir konsultavimo:

-      darbdavys privalo darbo tarybai, o jos nesant – profesinei sąjungai pareikalavus teikti informaciją apie: darbuotojų vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį, jei profesijos grupėje yra daugiau kaip du darbuotojai; informaciją apie ne visą darbo laiką įmonėje, įstaigoje, organizacijoje dirbančius darbuotojus; apie nuotolinio darbo būklę įmonėje; konsultuotis dėl būsimo grupės darbuotojų atleidimo iš darbo padarinių sušvelninimo priemonių ir siekti sudaryti susitarimą dėl galimų neigiamų pasekmių realaus sušvelninimo; teikti informaciją apie terminuotų darbo sutarčių būklę įmonėje.

-      Numatyta pareiga laikinojo darbo naudotojui kartą per metus darbo tarybai, o jos nesant – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai pareikalavus teikti informaciją apie laikinojo darbo būklę įmonėje;

-      konsultacijos dėl darbdavio perduotos informacijos (duomenų) ir darbo tarybos pateiktos nuomonės turi vykti laiku, sudarant galimybę darbo tarybai gauti motyvuotus atsakymus iš sprendimus priimančių darbdavio atstovų.

-            Jeigu darbdavys pažeidė informavimo ir konsultavimosi pareigas, darbo taryba ar profesinė sąjunga per 2 mėnesius nuo sužinojimo apie pažeidimą turi teisę inicijuoti darbo ginčą dėl teisės.

 

Susitarimai dėl darbuotojų atstovavimo:

-      Jeigu darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip viena trečioji visų darbdavio darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas darbo tarybai priskirtas funkcijas.

-      Jeigu darbovietėje daugiau kaip viena trečioji darbuotojų priklauso įmonėje veikiančioms profesinėms sąjungoms, darbo tarybos funkcijas vykdo profesinių sąjungų narių išrinkta profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė.

-      Renkant darbo tarybą, įstaigos profesinės sąjungos turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip tris rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius, iš kurių išrinktu bus laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas;

-      įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybė, atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

 

Susitarimai dėl darbo ginčų sprendimo:

-      darbo arbitražo procesą inicijuoja darbdavys ir profesinės sąjungos bendru susitarimu;

-      už darbo arbitražo sprendimo nevykdymą atsiranda pareiga kitos ginčo šalies naudai mokėti baudą, kurios maksimalus dydis − 500 eurų už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendime numatyto termino pabaigos iki dienos, kai šis sprendimas buvo įvykdytas, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius.

 

Techninio pobūdžio susitarimai:

-      Darbuotojų konferencija – įmonės, įstaigos, organizacijos struktūriniuose organizaciniuose dariniuose išrinktų darbuotojų atstovų susirinkimas.

-      Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas ir apmokėjimo tvarką asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, bei šių asmenų sąrašą.

-      Pakoreguota, kokios funkcijos susijusios su Darbo kodekso nuostatų įgyvendinimu, priskiriamos Vyriausybei, kokios – socialinės apsaugos ir darbo ministrui.

Primename, kad Darbo kodeksas buvo priimtas 2016 m. rugsėjo mėnesį Seimui atmetus Prezidentės veto. Išrinkus naują Seimą, DK įsigaliojimas atidėtas iki šių metų liepos 1 d. tikintis, kad Trišalėje taryboje socialiniai partneriai ras darbuotojų ir darbdavių interesų balansą.

LŠPS informacija
Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *

Kol kas komentarų nėra

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.