Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lampss.lt www.lsmpsf.lt

Etatinis mokytojų darbo apmokėjimas: pirmojo mėnesio pamokos (16)

2018 Spalio 4d.

Praėjus mėnesiui nuo etatinio mokytojų darbo įvedimo, jau galima daryti pirmuosius apibendrinimus. Neabejotina yra tai, kad ši reforma supurtė metai iš metų stagnuojančią Lietuvos švietimo sistemą. Visą rugsėjį viena po kitos į dienos šviesą ėmė kilti problemos, kurias dešimtmečiais glaistė ankstesnieji visų politinių pakraipų šalies švietimo strategai.

Kaip ir buvo prognozuojama, didžiulis kliuvinys sklandžiai įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą tapo menkos mokyklų vadovų teisinės žinios ir jų nemokėjimas tartis su mokytojais. Apie tai, kad nemaža dalis šalies mokytojų dirba be darbo sutarčių, o pasirašytose nėra įrašyti privalomai teisės aktais numatyti dalykai – darbo laiko norma ir atlyginimas – profesinės sąjungos mušė pavojaus varpais nuolat. Ir tik etatinio apmokėjimo įvedimas paskatino mokytojus atidžiau pažiūrėti į darbo sutartį, kaip į pagrindinį jų darbo santykius reguliuojantį dokumentą. Pagaliau švietimo profesinių sąjungų raginimus tinkamai sutvarkyti mokytojų darbo sutartis išgirdo ir Švietimo ir mokslo ministerija, raštu ir per savo samdytus konsultantus aiškiai nurodžiusi kas turi būti įrašyta šiuose dokumentuose.

Tačiau pasirodė, kad vien nurodyti neužtenka. Paaiškėjo, kad mokyklų vadovams per pirmąjį mokslo metų mėnesį sunkiai sekėsi tiek susitarti su mokytojais dėl darbo funkcijų, tiek ir teisingai suskaičiuoti jų darbo valandas. Nors apie būtinumą mokyklose tartis kalba visi strateginiai švietimo dokumentai, įskaitant ir visų liaupsinamą Geros mokyklos koncepciją, tačiau kalbas paversti darbais daugeliu atvejų virto neįveikiama kliūtimi. Visą rugsėjo mėnesį mokyklose Darbo kodekse numatytas informavimo ir konsultavimo su darbuotojų atstovais procedūras keitė menkai struktūrizuotas direktorių kalbėjimas su atskirais mokytojais ar tiesiog su savimi. Iš vidaus žinantiems lietuviškos mokyklos realybę tai nebuvo didelė staigmena, tačiau šalies švietimo valdžiai ši aplinkybė prilygo šokui. Kitkuo negalima paaiškinti tik gerai arba nieko apie mokyklų vadovus girdėti įpratusios publikos ausis rėžusių ministro pirmininko S. Skvernelio ar jo kabineto ministrės J. Petrauskienės viešų pasisakymų apie dalies mokyklų vadovų nekompetenciją. Įtampą mokyklose kėlusį direktorių nemokėjimą tartis su mokytojais, dar labiau kurstė dalies jų nemokėjimas atlikti kelis elementarius aritmetinius veiksmus. To kompensuoti nepadėjo (o kartais net trukdė!) ir paslaugiai ministerijos pateiktos net kelios internetinės atlyginimų skaičiuoklės. Švietimo profesinės teisininkams ir ekspertams sunkiai sekėsi suvokti kaip 29 pamokas per savaitę vedančiam mokytojui būdavo suskaičiuojamas nepilnas etatas ar 35 savaitinės valandos skirtos pamokoms ir veiklai ruoštis joms, virsdavo 33 etato valandomis. Visų šių ir kitų skaičiavimo klaidų pasekmė – mažesnis atlyginimas mokytojams ir eilinis jų nusivylimas deklaracijomis apie profesijos prestižą.

Tačiau būtumėme neteisūs, jei visus ar bent didžiausius šunis sukartumėme ant mokyklų vadovų pečių. Kuo toliau, tuo labiau aiškėja, kad dalies savivaldybių vadovai, remdamiesi liūdnai pagarsėjusia telefonine teise, mokyklų vadovams liepė ignoruoti faktą, kad 2018 m. valstybės biudžete mokytojų algoms yra skirti papildomi milijonai eurų ir skaičiuoti mažesnius atlyginimus. Tokie nurodymai buvo duoti argumentuojant visiškai formalia aplinkybe, jog dėl ilgų biurokratinių procedūrų šie pinigai savivaldybes pasieks tik spalio viduryje ar antrojoje pusėje. Ar savivaldybių merai su vicemerais ir jų administracijų finansų specialistais negirdėjo aiškios Vyriausybės bei Švietimo ir mokslo ministerijos žinios, kad minėti papildomi pinigai tikrai bus skirti ir didesnius atlyginimus jau reikia skaičiuoti nuo rugsėjo 1 d? Neabejotinai girdėjo, tačiau elgėsi savaip. Paaiškinti tokius veiksmus lietuvišku taupumu negalima, nes mokytojų atlyginimams skirtų pinigų panaudoti kitoms sritims niekaip neišeitų. Labiau situacija darosi aiškesnė, kai pasižiūri kurios politinės partijos atstovai dominuoja „negirdinčiose“ savivaldybėse. Kaip taisyklė, tai opozicijoje dabartinei valdančiai daugumai esančių partijų nariai. Tad kad ir ką apie švietimo depolitizaciją suoktų politikai, įrodymai, kad ir čia vyksta politinės grumtynės be taisyklių, kaip ant delno.

Paradoksaliai skamba, tačiau etatinio mokytojų darbo apmokėjimo įvedimas palietė ir tuos švietimo sistemos darbuotojus, kuriems jis net nebuvo skirtas. Kalbu apie pagalbos mokiniui specialistus – socialinius pedagogus, logopedus ir kt. Pasikeitus mokyklų finansavimo tvarkai ir nelikus galimybės dalies jų atlyginimų dengti iš mokytojams skirtų lėšų, kai kurios savivaldybės, pasinaudodamos mokytojų etatinio darbo apmokėjimo įvedimu, sugalvojo sumažinti pagalbos specialistų atlyginimus arba apskritai jais atsikratyti. „Pranešu, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 29 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 3, 4, 7, 14, 17 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymą, kuris įsigalioja nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Įstatymu mokytojų valandinė tarifinė darbo apmokėjimo sistema keičiama mėnesine pareigybės algos (etatine) darbo apmokėjimo sistema. Įgyvendinant šį Įstatymą ir remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 str., siūlau Jums dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.“ Tokia „argumentacija“ paremtus pranešimus gavo ne vienas pagalbos mokiniui specialistas, kuriuose jiems buvo siūloma dirbti gerokai mažesne etato dalimi. Kad nelaimėliui būtų lengviau apsispręsti, pranešimo pabaigoje puikavosi kone sakralinė frazė: „Informuoju, kad Jūsų nesutikimas dirbti pasiūlytomis darbo sąlygomis, gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius“. Visai kaip žinomoje lietuviškoje patarlėje „Jei nori mušti, visada lazdą surasi“.

O ar galima pamatyti šviesių spalvų etatinio mokytojų darbo apmokėjimo įvedimo reformoje? Be jokios abejonės! Nors kaip ir buvo prognozuota, mokytojų atlyginimai padidėjo nedaug, tačiau pozityvo rasti galima kitur. Visų pirma geometrinės progresijos greičiu didėjo mokytojų reiklumas, kad jų atžvilgiu būtų nuosekliai laikomasi darbo teisės normų. To pasekmė – vis didėjantis teisiškai nepriekaištingai surašytų darbo sutarčių skaičius, mokyklose atsirandančios informatyvių darbo apmokėjimo sistemų užuomazgos, aktyviau veikti pradėję darbuotojų atstovai – profesinės sąjungos ir darbo tarybos. Negalima nepastebėti ir ryškėjančio mokyklų vadovų suvokimo, kad ne lazda ir meduoliu, o demokratinėje visuomenėje priimtinais būdais galima užtikrinti mokyklos kolektyvo efektyvų darbą. Atskirai būtina paminėti ir vis labiau mokyklose įsisiūbuojančią diskusiją apie tik prasmingų veiklų vykdymą (ir žinoma apmokėjimą!), atmetant tik dėl mistinių tikrintojų ar tiesiog „o jei kas atsitiks“ dirbamus darbus. Neabejotina – tik laiko klausimas kada ateis suvokimas, kad mokytojai neturi dirbi visų jiems primetamų darbų, o susikoncentruoti tik ties tais, kurie tiesiogiai lemia gerus mokinių ugdymo bei ugdymosi rezultatus. Ir būtent tik už šiuos didelius darbus bus galima mokėti gerokai didesnius atlyginimus, kurie šiandien dar yra išbarstomi nesėkmingai bandant apmokėti visus dabar dirbamus darbelius.
Audrius Jurgelevičius mokytojas, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas
Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *
Komentarai:
2018-10-14 13:14:21 | Rima

Gerb. pone, nežinau, kas čia neseniai atsakė, neprissitatėt, bet jei tai yra profsąjungos vadovas, tai ..... trūksta žodžių. Nei vienas kultūringas, išsilavinęs žmogus negali turėti tiek pykčio, neapykantos, netolerancijos kitaip galvojančiam. Paskaitykit dar kartą, ką ir kaip Jūs parašėt..... Ir dar sakoma, kad siunta tas, kuris yra neteisus. Su pagarba.....

2018-10-14 12:33:02 | Ritai

Norite pasakyti, kad ne tik nieko nedirbdavot per mokinių atostogas, bet ir į mokyklą neidavot ? O dabar siuntat, kad reiks bent jau ateiti ir kažką veikti ? Oho, koks didis kai kurių mokytojų noras apgaudinėti valstybę ! Primenu, kad profsąjunga - tai pirmiausia įstatymų laikymąsi prižiūrinti organizacija. Padoriems mokytojams visada buvo apmaudu, kai "publika" aiškindavo, jog mokytojas NIEKO nedirba nei po pamokų, nei per mokinių atostogas, - vien šios "tinginių" etiketės nusiėmimas yra pažangus žingsnis į priekų, jau nekalbant apie tai, kad mokytojams nieks nedraudžia visus papildomus darbus susidėlioti taip, kaip jiems/mokyklai patogu, kad nieks nedraudžia laisvomis atostogų dienomis pafgal susitarimą ir toliau "padengti" visokius budėjimus ar kitus smulkius mokytojo įsipareigojimus ir t.t. Didžiausias ryškėjantis baisumas, kokia tėra kai kurių mokytojų nuovoka ir noras mąstyti : "Še kiaušinį ! A nulupts ? Ne ! Tai mesk per tvorą!" Smegenis judinkit mąstymui, o ne kaltinimams tuo, ko patys net NENORITE suprasti.

2018-10-14 11:42:51 | Rita

Algimantui - Jūs visiškai teisus. Būtent tokia machinacija ir padaryta. Tas penkių savaičių laikas, už kurį anksčiau sumokėdavo, nors realiai pamokų nevesdavome, dabar perkeltas į trečią "kišenę" ir už jį reikia atidirbti kitus darbus, jei nori gauti tokį pat atlyginimą kaip pernai, jei turi tiek pat pamokų. Ir tai reiškia "apmokėjimą už kitus darbus". Jei nori uždirbti daugiau, turi gauti dar papildomų valandų -darbų bendruomenei. Tam, kuris sugalvojo tokią schemą, tikrai reikia apdovanijimo - su tais pačiais pinigais "mokėti" už kitus darbus. O kas galėtų paneigti, kad ir negavo...... Taigi, eilinis mokytojų "išdūrimas". Bet tragiškiausia, kad profsąjunga, kuri pirmiausia turėtų ginti mokytojų interesus, dabar atstovauja ŠMM, ieškodama kitų "atpirkimo ožių"......

2018-10-11 22:03:34 | Jolita

Pagal Jurgeleviciu del visko laliko kalti mokyklu direktoriai.Kazkaip labai juokinga?

2018-10-11 22:03:34 | Jolita

Pagal Jurgeleviciu del visko laliko kalti mokyklu direktoriai.Kazkaip labai juokinga?

2018-10-11 22:03:33 | Jolita

Pagal Jurgeleviciu del visko laliko kalti mokyklu direktoriai.Kazkaip labai juokinga?

2018-10-11 22:03:27 | Jolita

Pagal Jurgeleviciu del visko laliko kalti mokyklu direktoriai.Kazkaip labai juokinga?

2018-10-09 17:15:46 | Algimantui

Pas mus buvo paskaiciuota taip(naudoju jusu nurodytus koeficientus) 18 pamoku(666valandos), pasiruosimas 30% 200valandu, darbas su bendruomene 40valandu(metodine veikla, posedziai, patyciu programos ir t.t.). Gaunasi 0,6 etato. Su jusu naudotais koeficientais butu 591,48......daugiau valandu buvo galima gauti uz budejima(19val metams), renginiu organizavima(vienas konkretus renginys 4 valandos). Zinau, kad per mazai paskaiciavo, bet teisiskai direktorius teisus, deja, juk nenurodyta, kiek toj III kisenej valandu turi maziausiai buti....

2018-10-08 20:26:04 | Interesantei

Nefantazuokite, ir iš kur traukiate, kad mokytojų darbo stažas, atostogų trukmė priklauso nuo etato dalies ? Tokiu atveju jau tūkstančiai mokytojų nebūtų turėję nei darbo stažo, nei atostogų ir iki etato įvedimo. Jau daugybę kartų į jūsų klausimus atsakė ir PS, ir ŠMM specialistai, - susiraskite informaciją, kreipkitės į savo PS pirmininką, kad konsultuotų.

2018-10-08 16:15:18 | Interesantė

Labai įdomu, kaip bus su darbo stažu, įvedus etatinį apmokėjimą. PVZ. turi 0,8 etato, tai darbo stažas už metus bus 12x0.8- 9,6 mėn.., bet jau ne metai. Įdomu , kaip bus su vasaros atosotogom? pvz. 1 etatas - 44 darbo dienos, o jei turi 0,8 etato tai 35.2 darbo dienos atostogų, o kaip bus su 8.8 darbo dienom- tu jau bedarbis? Ar bus sumokėti Sodrai mokesčiai už tavo nemokamas atostogas? Kas atsitiks jei tu susirgsi tuo metu?

2018-10-08 09:37:51 | Algimantui

Visiškai neteisingas skaičiavimas

2018-10-07 17:56:57 | Algimantas

Tik skaičiai (be politikos): Iki etatinio: (18 pamokų + 4 pamokos pasiruošimas + 1 pamoka sąsiuvinių taisymas ) =23 val. Koeficientas (už 18 val.) 3,63, bazinė alga 132,5. Atlyginimas - 614,58 €. Įvedus etatinį: 18 pamokų *37 sav. =666 val. Pasiruošimas ir sąsiuvinių taisymas 30% =200 val. Viso 866 val arba 0,57 etato. Koeficientas už etatą (36 val) 7,44. Atlyginimas 564,62. Man atrodo, kad "trečia kišenė" atsirado perkėlus pinigus iš pirmosios. Nes norėdamas gauti tą patį atlyginimą turi prisiimti kitus darbus...

2018-10-05 16:54:07 | Egidijus

Gerb. Kolegos, tik Jūsų noras kovoti dėl savo ir savo kolegų teisių į teisingą darbo užmokestį ir kitas darbo sąlygas gali išspręsti visas problemas. Tikrai niekas neateis ir nepadės, jei Jūs tylėsite ir nieko nedarysite. Pabuskite iš to "letargo miego". Burkitės, kurkite profesines sąjungas ir išsireikalaukite tai, kas Jums pagal visus įstatymus priklauso

2018-10-05 12:08:16 | Įdomu

O konstitucija tokiems direktoriams galioja?

2018-10-05 08:15:06 | v x

Deja dar daug direktorių neoficialiai teigia, kad darbo kodekso nuostatos mokyklose tiesiog negalioja. O įstatymuose paliktos spragos sudarė visas sąlygas ir toliau savivaliauti....

2018-10-04 21:07:28 | kkkk

Nors viena profsajunga rimtai dirba, o ne panika kelia.

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.