Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lampss.lt www.lsmpsf.lt

Nuo ko pradėti reformuojant viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką? (2)

2019 Sausio 17d.

Sausio 15 d. kartu su kolegomis iš Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos dalyvavau susitikime su Vyriausybės vicekancleriu Deividu Matulioniu, kuriame buvo aptarinėjama darbo grupės dėl viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo veiklos rezultatai ir perspektyvos. Ši darbo grupė jau veikia nuo praeitų metų pabaigos, tačiau panašu, jog didelio postūmio, svarstant mokytojų, kultūros bei sveikatos sektoriaus darbuotojų, valstybės tarnautojų ir kitų biudžetininkų atlyginimų kėlimo būdus, kol kas nėra. Nėra dėl įvairių priežasčių. Tai valandų valandas klausyti Vyriausybės žmonių ir kviestinių ekspertų išvedžiojimai apie neefektyvų viešąjį sektorių, tai ilgi ir nevaisingi ginčai apie tai, kas turi būti pirma – gera darbo kokybė ir tik tada didesnis atlyginimas, ar atvirkščiai, tai gausios ir mažai ką sakančios viešojo sektoriaus veiklą iliustruojančios statistikos nagrinėjimas. Laikas eina, o sprendimų, kurių laukia daugybė darbuotojų, nėra. O juk situacija (kaip ir jos gerinimo būdai) yra gerokai paprastesnė. Pavyzdžiu imkime biudžetininkus, kuriems atlyginimas nustatomas pagal Valstybės ir savivaldybių darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą. Šio teisės akto sumanytojai deklaravo norą suvienodinti visų biudžetininkų darbo apmokėjimo sąlygas bei nustatyti teisingą atlyginimą pagal pareigybei užimti reikalingą išsilavinimą. Įstatymas jau gyvuoja antrus metus, tačiau norimi tikslai nepasiekti. Nepasiekti, nes faktiškai įstatymo nuostatos negalioja beveik 70 000 pedagoginių darbuotojų, kuriems taikomas gerokai kitoks, nuo šio įstatymo besiskiriantis priedas. Taip atsitiko, nes švietimo profesinėms sąjungoms pavyko įrodyti šio teisės akto nešamas blogybes darbuotojams. Tačiau apie tai neverta kol kas rašyti, nes yra antra, gerokai skaudesnes pasekmes turinti, nesėkmingo šio įstatymo priėmimo priežastis. O ta priežastis – sveiku protu nesuvokiama pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų nustatymo logika (greičiau, jos nebuvimas). Visų pirma, didžiulės koeficientų „šakutės“, leidžiančios to paties pareigybės lygio darbuotojams mokėti kone 3 (tris!) kartus besiskiriantį atlyginimą. Pavyzdžiui imame A lygio darbuotojo, kurio stažas didesnis nei 10 metų, galimas atlyginimo ribas. Minimalus jo atlygis gali būti 623 Eur, o maksimalus – 1817 Eur (čia ir toliau visi atlyginimai „ant popieriaus“). Skirtumas milžiniškas, o reikalavimai išsilavinimui vienodi – būtinas ne žemesnis kaip aukštasis išsilavinimas. Tačiau tai tik viena blogybės pusė. Kita – žemesnio pareigybės lygio darbuotojo galimybė gauti kone du kartus didesnį atlyginimą nei kolegai, užimančiam aukštesnio lygio pareigybę. Iliustracijai pasitelkime nuo 5 iki 10 metų stažą turintį ir C lygio pareigas užimantį pilietį, kuriam galima nustatyti 969 Eur algą. Tuo tarpu, tokį pat darbo stažą turinčiam A lygio pareigybėje dirbančiam, įstatymas leidžia mokėti vos 597 Eur. Algų skirtumas, kaip ir kvalifikaciniai reikalavimai išsilavinimui, milžiniški – C lygio pareigybei užimti užtenka būti įgijus vos vidurinį išsilavinimą. Taigi vieningą bei teisingą biudžetinio sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą turėjęs nustatyti teisės aktas leidžia vos vidurinį išsilavinimą turinčiam mokėti beveik du kartus didesnį atlygį, nei tam, kuris baigė universitetą! Panaši situacija yra ir valstybės tarnyboje dirbančių darbo apmokėjimo tvarkoje, tik čia minėti iškraipymai yra mažesni. Visą šitą teisinę kloaką gilina praktiškai niekuo neribojama biudžetinių įstaigų vadovų galimybė manipuliuoti tiek atlyginimų pastoviosios dalies koeficientų „šakutėmis“, tiek ir kintamąja atlyginimo dalimi. Tokioje situacijoje darbuotojams tikėtis teisingo ir tvaraus atlyginimo yra nerealu. Čia vėl verta prisiminti pedagogus, kurie išvengė šio įstatymo „darnos“ ir „teisingumo“. Jiems taikomame priede pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų „šakutės“ yra gerokai mažesnės – nesiekia 10 procentų. Kai kuriems pedagogams – bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams – nuo 2020 m. sausio 1 d. jos apskritai bus panaikintos, paliekant maksimalius koeficientų dydžius. Pedagogams (su retomis išimtimis) netaikoma ir kintamoji atlyginimo dalis. Todėl vieninteliams jiems yra kuriamos realios prielaidos (atsižvelgiant ir į kitus jų darbo apmokėjimo sistemos pokyčius, visų pirma etatinio darbo apmokėjimo įvedimą) netolimoje ateityje tikėtis tvaraus ir nuolat didėjančio atlyginimo.

Ir pabaigai – vienintelė mintis, besisukusi galvoje susitikimo su D. Matulioniu ir Vyriausybės kanceliarijos darbuotojais metu: nereikia jokių ekspertų įžvalgų, statistikos paklodžių ar giliamintiškų posėdžiautojų išvedžiojimų. Tereikia logiškai sudėlioti Valstybės ir savivaldybių darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme esančius pareiginės algos koeficientus. Nemažinant maksimalios ribos, iki vidurkio pakelti C lygio pareigybės minimalų koeficientą, o B ir A lygio koeficientus pakelti tiek, kad minimali ir maksimali „šakučių“ reikšmė skirtųsi ne daugiau 10 procentų ir nebūtų galimybės žemesnio pareigybės lygio darbuotojams mokėti didesnį atlyginimą nei užimančiam aukštesnio lygio pareigybę. Nuo to nepradėjus, visos politikų kalbos apie siekį sukurti tvarią ir teisingą viešojo sektoriaus darbo apmokėjimo didinimo strategiją vertintinos kaip eilinė manipuliacija ar neatsakingų pažadų dalinimas.

Audrius Jurgelevičius - mokytojas, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas
Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *
Komentarai:
2019-01-17 20:49:43 | Navičiok švietimo bė

Kažin ar koks nors neadekvatus liguistas Navičiokas supranta apie ką šis tekstas.

2019-01-17 16:49:05 | pilietis

Teisingos mintys.

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.